Sapno sugulovė
klastūnė nemiga
susituokdama su nerimu
skausmingą vėrinį suvėrė
Iš ašarų, liūdesio ir abejonės
.
Langą iš širdies
į širdį uždarė.
skraiste uždengė
Išdavystei aukštesnes pareigas pametėjo
Labai dažnai taip būna, kad nei čia buvo, nei čia ką.
Bet negi fantaziją suvaldysi. Baimės akys didelės, tai ir pavarome Pavaroti avansu. Na, kaip čigonas muša savo žmoną ne už tai kad bloga, bet kad nesugestų, maždaug. :I