Mano pasauly stebuklų daug būna,
Nutinka dažnai, ko siaubingai tikėjais.
Sapnai nuostabiausi prabudus nežūna,
Svajonės nemiršta akis tik atvėrus.
Nėra čia senatvės, mirties... ar nostalgijos -
Kas kartą jau buvo, daugiau nebėra,
Tad niekas nedūsta nuo bevertės fantazijos -
Nors vaizduotė laki, atmintis aklina.
Nėra kas mąstytų apie gyvenimą,
Kas tikslo ieškotų jame ar prasmės,
Nėra kas meluotų, kad rado išganymą,
Nėra kas murmėtų, jog tuoj išprotės.
Mano pasauly žmonių rankos spalvotos,
Gerai nepažįstami, jau artimi
Ir niekas čia niekam nėra atsibodęs,
Nes mano pasauly visi kartai pirmi.