Tai savižudžių metai
Išsisklaidę į mėnesių
Dvylika niūrių
Vėjo išbarstytos našlaitės
Supasi ant antkapių pilkų
Du mažyčiai batukai
Įkalinti molio baloje
Amžinai pasiliko
Primint apie ją
Baltaveidę mergaitę
Auksinėm kasom
Kuri kadaise parklupo
Žemėj murzinoj
Šalia kapo žmogaus
Bevardžio
Beveidžio
Pasirinkusio mirtį
Savižudžių dieną.