Purslenė – vandens karalystės mergaitė,
Šlapias garbanėles jai sraigės suraitė.
Melsvam burbule žėruoja stogai,
Ten sūkuriuoja Purslenės namai.
Purslenė prie stalo kasdien atsisėda,
Gurkšnoja arbatos puodelį ne vieną.
Vandens pyragaitį skanauja mažutį,
Nutvėrus paglosto smėlio zuikutį.
Zuikutis pabėga ir smėlio bangelė
Gražiai padabina kriauklėtą krantelį.
Purslenė netrukus jau pučia į žandą
Šaltinių lovelėj užmigti ji bando.
Užmiega lovelėj vandens užliūliuota,
Jau šiandien Karalius nekels dukrai puotos.
Nes ji regi laivą, puikų ir žalią
Nutolstantį burėm į nuostabią salą.