Ryškus dangus – prinokus slyva,
Tuo ims ir vandenin įkris.
Mėlynažiedės jūros syvai
Sugers. Tiktai nusidažys
Paviršius, aukso žybsniais lietas
Ir keteros baltų bangų.
Taip noris rankomis paliesti.
Taip noris išsakyt... Tyliu
Šnabždėjimu pakrantės smiltys
Man primena – greit vėl ruduo.
Nuo keteros dangun pakilti
Žuvėdra ruošias. Tik vanduo
Įaudrintas traukos mėnulio
Vis glaudžias, glaudžias prie krantų.
Prašau tavęs, bent valandėlę
Pabūkim kaip seniau, kartu.
Spalvingas greitai tiesis kelias
Tarp smėlio juostos link dangaus.
Juk taip gražu. Truputį gelia.
Tiktai stipriau mane priglausk.