Mažas gyvenimas

Jei  surasi pikčiausią žmogų, žinau
jis įsikurs per mažą mažytę pėdą
nuo mano tako, lyg niekur nieko gyvens
pagal nesuvokiamus dėsnius,
nes taip reikia, nes žemiau žemės jis nenukritęs.

Kada piktumus paversiu
į žalią žaliausią žiogą,
o slaptavietes vėtros išgriaus,
tada bičiuliu mane netikėtai pašauks,
o dangau!

Apsišaukėlis aš, apsišaukėlis! Perniek
kitus įtikinėju, kad mūsų laiką
sukramsnoja žalos karvės,
o priesaikos ir medžiai
nugriūna neperspėję.