Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 4 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







PANKAS BEVEIK PLIKAI NUSISKUTĘS EŽYS
Filmo scenarijus

PANKAS EŽYS – P
RENATA – R
FORTE – F
AGENTAS1 – A1
AGENTAS2 –A2
FĖJA – FĖJA
VIDMANTAS – V 
VADIMAS – V
KLIENTAS – K

PANKAS EŽYS: XXI – asis amžius – naujoji žmonija! Aš savo rūšies atstovas ir idealus pavyzdys to, ką Jezus daugiau nei 2000 metų kūrė. Šedevras – viduriukas tarp masterpiece [Mona liza] ir masterpiss. [ Besišlapinanti dovydo statula ant monos lizos]
Jezus lietė mane kasdien, grabaliojo grabaliojo maigė maigė ir pažvelkite į mane?
Kartais Dievui atrodydavo, kad aš kažkoks „nedadarytas“ ir, kad trūksta molio [Pravažiuoja automobilis ir aptaško tešlomis veidą]
Kartais dievui atrodydavo, kad mergina, kurią aš įsižiūrėjęs skirta ne man [ gražuolė trenkia antausį ]
Dažnai dievui atrodydavo, kad jis geriausiai žino ko man reikia [neišvaizdi, stambi  panelė suspaudžia veikėją, beveik jį sutraiško].
Pastaruoju metu nieko iš mano dievo negirdėt. [taksofono ragelio pypsėjimas ] Sklinda gandai, kad jis kasdien geria. Jis vis dar negali susitaikyti kad sukūrė tokią rūšį. O aš ką – susitaikiau ir gyvenu.
Anatomiškai dievo skalpelis suveikė gan neblogai  –  [išilgai perpjauto žmogaus vizualizacija]
Jeigu imti skersinį manęs pjūvį – apačioje jūs rasite blizgančius, švariai nuvaksuotus batus. Tai mano veidas. Taip sakant – apie vyrą galima spręsti iš jo batų. Daugiau mano veido bruožų rasite vidinėje drabužių pusėje. Etiketė kalba už save. Guldydamasis merginą, aš mirkteliu akį [žymaus prekinio ženklo etiketė], nusišypsau geriausia savo šypsena [ Firmos etiketė, kaip šypsena išsitempia ] ir tuomet, kai mūsų etiketės susiliečia, mes pajaučiame tą išsvajotą palaimą. [ Galima stilizuotai pavaizduoti sekso sceną, kaip etiketės kelios „duodasi“]
Skersinis manęs pjūvis juda aukščiau. Dievas davė man vieną spyglį, kad badyčiau su juo merginas. Aš pankas, beveik plikai nusiskutęs ežys. Tas vienas spyglys man primena, kas aš iš tikrųjų, ir kuomet mano aplinkos snobai ima man įrodinėti žmogaus dieviškumą ir tyrumą, aš, pankas ežys, nusimaunu kelnes ir pasiūlau jiems visiems pačiulpt tą spyglį. Dieviškumas ir žmogaus tyrumas iškart išgaruoja, čiulpti jie neskuba, pirmiausiai, jie mane pasiunčia toli toli. Aš net nepradedu ten eiti, o jau jaučiu, kaip jie vanoja mane kojomis.
- Mano pasiūlymas tebegalioja. Tik dabar akcija – pačiulpę dabar – būsit dukart tyresni.
Jie trypia mane, o aš juokiuosi matydamas, kokie nuoširdūs ir nuostabūs tų tyrų žmonių veidai. Aš jų veidrodis.
Dievas išilginiu pjūviu pjauna mane toliau –ten  kur širdis. Ir paversti antraip ir apsukti bandžiau – vis tiek mano širdies forma neatitiko Valentino dienos širdučių. Kad ir kaip būtų, Vasario 14 –ąją, savo merginai įteikiau... [ mergina išpakuoja dovaną] gyslomis ir vožtuvais išvagotą raumens gabalą. Nuo tada pankas ežys su vienu savo spygliu vaikščioja vienas – atsitikitinai badydamas kelyje sutiktas merginas.
Nepatinka žmonėms skersiniai pjūviai. Tam, kad perpjautum save išilgai reikia daug valios. Skausmas ir atradimai daugumai būna nepakeliami. Taip save pjaustant bėga ne kraujas, o informacija. Bveik kiekvienas iš mūsų bent kartą yra pabandęs persipjauti – ar bent įsidurti peilio galiuku. Bet dauguma nepratę prie tokio kraujo. Išbaldavo ir apalpdavo, lyg vaiduoklį pamatę. Daktarai prijungia lašelines [ Iš televizorių, šilelių padarytos lašelinės, nespalvotų, telikas galėtų transliuoti, ką nors, kas į temą šitam monologui] Suremontuotas pacientas paleidžiamas ir dažniausiai niekada nebesugrįžta gydytis.
Dievo skalpelis kyla aukščiau ir galiausiai sustoja ties mano darbo įrankiu – liežuviu. Šis šlapias slidus  gleivėtas  daiktas yra galingiausias tiek žmogaus, tiek pasaulio įrankis. Liežuvis gali tai, ko negali jokio fizinė jėga. Dar nuo vaikystės studijuoju šį fenomeną. Galbūt todėl įsidarbinau įmonėje „Užpakalinių dalių remontas“.
Mano jautri menininko skulptoriaus siela rado prieglobstį tarp šių žmonių, kurie liežuviu dirba geriau už patį velnią.  [ Parodomas veikėjas dirbantis savo dirbtuvėse] Užpakalinė dalis itin svarbi kiekvieno žmogaus gyvenime. Tai supratęs klientas kreipiasi į mus. Jis užsirašo į trisdešimties dienų psichologinius kursus, po kurių sėkmė gyvenime jam GARANTUOTA.
Mano tiesioginis darbas – gaminti priemones.  [ Rodo, kaip veikėjas daro skulptūrą-užpakalį]  Jų būna visokių dydžių [ Žiauriai didelis]  formų, nukarusių ir stangrių [rodo skulptūras] Aš, ir tik aš esu atsakingas, kad užpakalis išeitų idealus ir pasiektų galutinį vartotoją puikiausios būklės. Nuo manęs priklauso ar klientas bus patenkintas.
Taip – Jūs išgirdote teisingai – aš esu savo rasės atstovas, idealiausias pavyzdys to, ką Jezus Kristus tikėjosi išvysti 2000 metų. Taip, jums nesivaidena – aš gaminu užpakalius – visokių dydžių ir spalvų. Taip jau atsitinka, kad man nuolat trūksta juodos spalvos marmuro – plačiašikniai juodčkiai.
Mano pagaminti meno kūriniai toliau keliauja į paslaugų skyrių, kur dirba mūsų Vadimas.  Atėjus naujam klientui Vadimas pirmiausiai įvertina jo ar jos užpakalį – profesinė liga. Klientui padaroma lengva ekskursija, o paskui jau metas imtis darbo...
[Su rusišku akcentu, toks kaip mašinų „perekūpa“s,užbėgantis jūsų klausimams vienu žodeliu į priekį iškart pasiruošęs beveik visoms jūsų dvejonėms.]
VADIMAS: Aš draugas – tu draugas – mes abū drąugas. Nū tai žiūriek dabar. Tū nuory kad tavo šiefas tąve gierbtų?
KLIENTAS: Na taip. Aš noriu....
VADIMAS: Nepęrtraukyniek. Viskas ponial. Jęi nuori kad tąvi gierbtų tū pats turi gierbti. Šiefas nemiegsta kai su juo nesutynka, sutynki>?
KLIENTAS: Mano vadovas kaip tik sako, kad reikia sakyti kas nepatinka.
VADIMAS: Melas. Vysiškas apgavystis čia yra. Juoks šiefas nenuori būti neteisūs prieš tokis šūdas kaip Jūs. Atsiprašau už šitas pavadynimas bet kuo greičiau suprasi kad tu šūdas tuo geriau karjieros laiptas lypsi tu? Ponial?
KLIENTAS: Da, taip nu da, supratau.
VADIMAS: Dabar klausykis. Šytas yra Rupertas – o šytas ką jis laižo yra jo bosas subinė. Ponial? [Parodomas, žmogus laižantis kulptūrą užžpakalį] 
O va šytas Kęstutis – jis dar netūri šiefas, dar jaunas, ieškojo savo šiknos, kurią turės laižyti visas gyvenimas. Ruošiasi gyvenimui maladiec.
KLIENTAS: O ir man reikė tą, na tą.. daryti?
VADIMAS: Nebijuokis tas žuodis. Laižyti. Taip reikies – tai vienintelis šių laikų kelias yra į siekmę. Atviečiajū ją, jei taip nedarysi lyksi niekas. Pabaigęs mūsų kursas tū pats būsi šiefas ir kiti ateis tavo užpakalys laižyti. Atviečiajū ją.
PANKAS EŽYS: Noriu pristayti dar vieną savo kolegą – mes jį vadinam bosistu. Tai boso asistentas, mūsų degustatorius. Kuomet aš pagaminu naują produktą jis pirmasis ateina išbandyti. Mano bosai atviri naujovėms, tad man tenka nuolat eksperimentuoti su medžiagomis, ieškant to idealaus užpakalio. Nuo degustatoriaus Bosisto priklauso ar mano kūrinys pereis į paslaugų skyrių, ar bosistas savo niekinga ironiška šypsena nusišaipys ir pro nosį pasakys:
BOSISTAS: Užpakalio pradžiamokslis.
PANKAS EŽYS: Kartais eidamas į darbą pagalvoju, kad aš esu vienas iš tų laižančiųjų – juk joks save gerbiantis menininkas nepradės masiškos užpakalių gamybos. Ta mintis ilgai mane graužė ir brandino tam, kas netrukus tikrai turėjo įvykti.

----------------------------------------- 
(Žadintuvo garsas)
PANKAS EŽYS: Deja šis rytas nebuvo protingesnis už vakarą. Drįsčiau pasakyti, kad tai buvo pats kvailiausias rytas kokį kada yra turėjęs žmogus. Sapnavau sapną, kuriame gavau visus atsakymus ir vos pabudus jie iškart dingo. Tai buvo toks rytas, kai pabudęs supranti, kad esi savo gyvenimo šeimininkas ir kad  niekas kitas – tik tu pats gali jį keisti. Nuo šios minties man net juokas paėmė. Vienas atsisėdęs ant lovos krašto kikenau. Kikenau ir valgydamas kiaušinienę (rodomas kvailas juokas), kikenau ir važiuodamas automobiliu (lėtai pravažiuoja pro automobilio avariją), kikenau ir grabaliodamas naujausią savo užpakalį. Jaučiausi panašiai, kap mikčius, kuris turi kažką svarbaus pasakyti, kažką tokio, kas apvers viską aukštyn kojom.
VADIMAS: Nū pryviet bachūriukas,  liūdnas žynias pryjiehaly. Myrie Bosistasas muotina ir jis šiąndien nybūs.
P: (kikena)
V: Muotina mirė – ar girdis tau?
P: (toliau kikena)
V:  Nuo šiandienas tū perimi Bosistas darbas, tū subinių  degustatorius. Pradiek nuo praėjusios savaitė krūvos.
P: (prisiartina prie krūvos, išsirenka viena užpakalį) Tą akimirką, kai bandelės artėjo prie mano iškišto liežuvio, pasiruošusio laižyti visą mėšlą, kurį gyvenimas man skiria, tą akimirką, kai atrodė kad vienu lyžtelėjimu galiu nuplauti visą purvą, kuris prisikaupė man virš galvos, tą akimirką mano mikčiaus kikenimas peraugo į  baubimą. Ėmiau žliumbti, kaip kokia mergiotė, ėmiau sušiktai gailėtis savo gyvenimo.
V: Bachūriūkas, nū nejymk taip į plautis, sena ji būvo, syrgo stipriai. (toliau rodoma, kaip Vadimo liežuvis juda, be garso fone, girdėti, tik Panko Ežio mintys)
P: Pažiūrėjęs į Vadimą pamačiau savo karjeros galimybes ir tai mane vertė dar labiau raudoti. Snargliai maišėsi su ašaromis ir lėtai tyso ant žemės. Pasiekę žemę jie nenutrūkdavo, o likdavo kabėti mano pasmakrėj. Neapsikentęs vadimas liepė man eiti gedėti kitur.
V: Bosistas muotina pašarvuotas Mykolas bažnčiuoj. Ten visi toks pats kaip tu. Eik!
------------------------------   
P:  išbėgęs į gatvę iš fabriko iš darniai sukalto mechanizmo, kur kiekvienas mūsų turėjom funkciją – kurt laižyt – degustuot, naudot – pasijaučiau toks menkas ir bejėgis. Buvau tarsi iš laikrodžio iškritusi detalė. Nors ir jaučiausi nereikalingas naujajam pasauliui kurį išvydau pro ašaras ir snarglius, tačiau pro mane praeidami žmonės girdėjo tiksėjimą. vis garsėjantį tiksėjimą. Taip. aš nebeesu laikrodis skaičiuojantis laiką nuo 8 iki 17 valandos. Dabar mano tiksėjimas įgavo kitą prasmę. Aš tapau tiksinčia bomba. Ką tik buvo nukirptas laidukas, laikęs mane nuo gyvenimo ir dabar tik sekundžių reikalas kada aš..............
IŠSITAŠKYSIU
[Rodomas tūsas Pankas Ežys geria, šūkauja, rodomi besidaužantys stikliukai bokalai, taurės ir pan. pilami gėrimai. Galima įgarsinti tuos garsus. Galiausiai trūkimo momentas – parko suoliukas, naktis, Pankas guli trūkęs]
FORTE: [ vyras su fraku ir kauke stilizuota lietuvių kompozitoriaus, čiurlionio gal..?] Nakties muzika... ji tokia... tokia harmoninga, tokia pilna paslapties ir kažkokio laukimo.
PANKAS: [ atsipaipalioja girtas] Laukimo?
F: Taip laukimo! Jūs juk kažko laukiate? Jūs laukiate to harmonijos garsiuko, to mažo impulso, tos vienos natos, kuri paleistų visą dangišką melodiją.
P: Atsigauk nuo pigių narkotikų.
F: va šitaip tai nereikėjo sakyti. Aš labai nemėgstu nemandagių žmonių. Jie gadina harmoniją. Kiekviena nata šioje naktyje turi savo vietą, o va jūs gerbiamasis ką tik sugadinote šią melodiją.
P: eik šikt. 
F: jūs visiškai nepataikote į ritmą gerbiamasis. Leiskite aš jums padėsiu, nagi atsistokite, matot, juk visai nesunku. Sakykite, kokia mylimiausia jūsų nata?
P: susikišk!!!
F:  [trenkia į pilvą PANKUI.  Pasigirsta garsas hoooo, kuris skamba kaip do nata] Man  atrodo girdėjau do?
P: hoooo
F:  [ižlaužia ranką už nugaros] Ar čia tik ne fa?
P: [leidžia iš skausmo garsą, kuris skamba kaip fa] aaaaaa
F: [ dar labiau užsuka ranką, fa pavirsta į la]
P: Laaaaaa aaa
F:  kaip ispaniškai pasakyti „taip“
P:  Siiii  siiii siiiiiiiii [rėkia iš skausmo, po to jį paleidžia]
F: [spiria iš kojos į pilvą, pasigirsta re ir spjaudosi kraujais Pankas ežys]
P: eeeeee eee reee  [ kosėja]
F: [ prispaudžia galvą, veidą prie asfalto, girdėti šnopavimas, Pankas bando išsilaisvinti ir leidžia garsą panašų į mi]
P: iiiii iii iii mii
F: na gerbiamsis – ar žinote, kaip vadinasi aštuntoji nata? [ pradeda dainuoti aukštąją do natąir spiria Pankui ežiui į kiaušinius, jis ima plonai staugti – abiejų veikėjų balsai susilieja ir pasigirsta harmonija. ]
[ Forte pasiima aparatą kurį laikė rankose – ten mikrofonas ir kažkas panašaus į radiją. Forte naktimis medžioja garsus ir ieško harmonijos šiame pasaulyje. Jis įrašė viską ką išleido Pankas Ežys ir atsisėda ramiai ant parko suoliuko ir ima dirbti su savo aparatu. Ant asfalto raitosi P ir stengiasi atsikelti.po kelių minučių – Forte paleidžia melodiją, pvz „du gaideliai“, kuri sudaryta iš skausmo sukeltų natų ir garsų kuriuos išleido P. Forte ima diriguoti, smarkiai mosuoti rankomis, galiausiai pradeda šokti  pagal tą melodiją, pakelia nuo žemės  P ir ima šokti su juo. Galiausiai pasodina jį ant suoliuko, išsitrauki vaistinėlę ir ima jį tvarstyti.  P bando priešintis bet yra per silpnas ir per girtas. ]
F: kaip manai ar rytoj atsibudęs ant šito suoliuko visas kruvinas patikėsi tuo kas čia įvyko – ar galvosi kad čia velniškai stipriai besispardantis sapnas? 
P: tyli ir spjaudos kraujais
F: Harmonija mano mielas drauge yra tai kas gali tave pažadinti. Tu gali būti iš skausmo rėkianti baili vieniša nata, arba kompozitorius, pats sau kuriantis muziką. Šedevrą kuris pažadins ir kitus. Saldžių sapnų. [ smūgis lazda per veidą].
---------------------------------------- 
P: [ Parku eina mergina. Mergina  niūniuoja tą pačią melodiją, kurią naktį sudainavo iš skausmo pankas Ežys]. Mano mintys greit pagavo melodiją, kurią niūniavo mergina. Netrukus aš mintyse pradėjau dainuoti vakarykštę agonijos dainą. Dėl vieno buvau tikras – mane suspardė tikrai ne ši mergina. Dėl kito nebuvau tikras. Tai buvo sapnas – ar realybė. Vyrukas su kompozitoriaus kauke prisistatęs Forte ir naktimis medžiojantis garsus, ieškantis pasaulio harmonijos? Kiek aš vakar išgėriau. Skausmas tai tikrai tikras – o vakarykštis nuotykis? Galvoje vis dar skamba sapno herojaus užduotas klausimas. Jis mane perspėjo, kad ryte aš paklausiu savęs, ar tai buvo sapnas. Ar gali sapno personažai taip žiauriai elgtis ir tyčiotis iš spanuojančiųjų?
[ taip jam begulint prie PANKo prieina mergina, uždeda trauklapį ant žando ir užkiša gėlytę už ausies, nusišypso, perbraukia plaukus ir toliau niūniuodama tą pačią melodiją nueina parku. Pankas tarsi šoke,nesupranta kas vyksta, realybė persipina su sapnais ir jau sunku beatskirti kas tikra, puola ją vytis, mergina beveik išnyko ir tada jis pamato iš nugaros su fraku ir skrybėle choro dirigentą. Perbąla iš baimės. Dirigentas diriguoja, choras dainuoja parke. Pankas pamato, kaip mergina įsmunka į chorą ir prisijungia prie jo.  Atrodo, kad vakarykštis sapnas kartojasi, de javu, veikėjas bijo žengti žingsnį, dar milimetras ir jis pamatys tą pačią vakarykštę kaukę, kuri taip išsityčiojo iš jo praėjusią naktį. Pankas puola dirigentą, pargriauna ant žemės, o ten vargšas perbalęs žmogus, choro vyrukai puola Panką, bet įsikiša mergina, sustabdo vyrukus nuskina dar vieną trauklapį, priklijuoja jį prie žaizdos ir nusiveda P į šalį.]
P: kuo tu vardu?
Renata: aš Renata.
P: re nata?  Reeee  nata?
R: jei tau taip labiau patinka – gali mane šitaip vadinti  [ juokiasi]  tu vis dar kraujuoji . reikia daugiau tvarsčių – [suranda dar vieną trauklapį.] 
P: su trauklapiais nežaidžiau nuo trečios klasės [ juokiasi].
R: Man patiko trečia klasė, sėskis – išbursiu ateitį!
P: aš pirmas [ pasiima gėlę augančią parke, žaviai nusišypso ir ima plėšyti ramunės lapus] myli nemyli, myli, nemyli, myli nemyli, myli myli, myli [ mergina atima gėlę, abu šypsosi, abiejų akys spindi]
R: [ paima Panko ežio delną] štai čia tavo gyvenimo linija – ji labai plati, kaip Nemunas. Sunku ir pavojinga ja plaukti, aplink matau daug mažų srovelių, kurios nieko negali padaryti tavo linijai. O čia? Palauk truputį, pasuk į šviesą. Užtvanka? Tavo linija užsibaigia net nespėjusi įsibėgėti? [mergina atrodo išsigandusi] tavo linija... tavo..
P: [ švelniai užtildo merginą, paima jos delną] Štai čia mano gyvenimo linija, čia didžiulis parkas, matai? Man atrodo matau parko pavadinimą [rodoma kaip veikėjas bando perskaityti parko pavadinimo lentelę] taip, tavo delne šitas parkas. Žiūrėk, o ar čia ne Nemunas. Nemunas toliau tęsiasi. [ Abu žiūri vienas kitam į akis. Pankas paima nuo žemės ramunę, ant kurios liko vienas žiedlapis, pakelia ją, paduoda merginai, mergina nuplėšia žiedlapį, vaikinas pabučiuoja merginą. Vėliau jie abu guli atsirėmę į medį ir niūniuoja tą pačią melodiją. ]
R: Iš kur išmokai šitą melodiją?
P: Draugas išmokė. Vakar naktį. Šiame parke.
R: tikrai?
P: Taip. jis taip man mane išmokė, kad skausmas žmogų pažadina. Aš miegojau. 25 metus miegojau. Bet štai dabar aš vėl trečioje klasėje. Ačiū Tau Re nata. Ar žinai kad tavo vardas labai gražiai skamba?
R: man reikia eiti. [ atsistoja]
P: Palauk, aš su tavim...
R: ne, lik čia, aš viena, aš turiu, man reikia.. ryt 15 valandą čia parke – gerai?
P: bet..
R: rytoj, gerai?
P: gerai. [ R pabučiuoja į žandą ir pabėga]
-------------------------------------------------- 
P:  Dar prieš 24 valandas aš gaminau užpakalius, visokių dydžių ir formų, kurie buvo skirti laižymui. Dabar aš naujas žmogus. Išsinėriau – parodžiau vidinę savo pusę, kuri pasirodo visai nedera su išore, kurioje praleidau 25 metus. Vėl grįžau į trečia klasę. Iš galvos man neišeina dirigentas. Kodėl sapnas man paliko tokį stiprų įspūdį? Kodėl mergina, kodėl Re nata nuo manęs pabėgo? Ar ji išvis buvo? Kodėl mane sužavėjo vyrukas su fraku kuris beveik mirtinai mane suspardė? Tiek klausimų ir tiek mažai atsakymų.
Google.
Raktažodis:  Lietuvos asmneybės.
Ko šiais laikais žmonėms trūksta? Staiga man šovė beprotiška mintis. Žiūrėjau į sustingdytus nuotraukose įkalintus svarbius Lietuvos žmones, galų gale radau net ir savo dirigentą. Žvelgdamas į jį jaučiau pagarbią baimę. Kažkodėl slaptomis žavėjausi  šiuo atvaizdu. Ir tada aš suvokiau!
[skambučio garsas]
P: Ar kalbu su panele Vidmantu?
Vidmantas:  ne – jūs kalbate su mano viduriniu pirštu.
P: Klausyk Vidmantai aš turiu tau, aš atvažiuoju- tu palauk gerai?
V: ramiau, kas nutiko.
P: Aš viską papasakosiu!
--------------------------------------               
AGENTAS1: [skambutis, matomos tik lūpos, arba juodi akiniai] Turim problemą.
AGENTAS2:  didelę?
A1: kol kas ne.
A2: kas stebi situaciją?
A1: Fėja.
A2: Liepk Fėjai laukti mes dar neprisikasėm iki  jo.
-------------------------------------------------------------------------
P: ko šiais laikais mums visiems trūksta?
V: pinigų? Porno žurnalų?
P: na taip, bet ko dar? Kad jaustum pasitenkinimą?
V: porno žurnalų [juokiasi]
P: vidinį tokį, kad jaustum pilnatvę? Kas buvo anksčiau ir ko dabar nebėra?
V: Dinozaurai?
P: gerai – kitaip paklausiu. Robin Hudas, Zoro, Tadas Blinda – kas ji tokie?
V: egoistai, kurių nepriėmė visuomenė.
P: Jie didvyriai, herojai, kažkas paslaptingo, kažkas tokio – ko iki galo negali suprasti. Ar šiais laikais yra kas nors panašaus?
V: ...
P: tyli? Štai ko šiems laikams trūksta – mistikos, kažkokio prieskonio, kažko ko negalėtum taip lengvai paaiškinti, kažko ko negalėtum suprasti, kažko kas pasirodytų naktį su kostiumu ir suspardytų tave iki sąmonės netekimo, tam kad galų gale pabustum!
V: Ką?
P: Nekreipk dėmesio. Tu ir aš sukursime naują mūsų miesto veikėją. Draugišką miesto teroristą. Herojų, kuris darys gerus darbus ir žadins žmones, kad jie daugiau nebelaižytų subinių. Vietoje to kad laižytume kažkieno šiknas – mes jas spardysime. Kaip tau tai skamba?
V: palauk aš tuoj kerzus apsimausiu.
P: Palauuuuk. Mums reikia personažo. kažko panašaus į don kichotą. Naivaus bet protingo, gerai skambančio . tokio energijos užtaiso. Mūsų krašto žmonės jau per giliai įkišę liežuvius – juos ištraukti iš angos nebus taip parasta. Ką siūlai?
V: [ groja gitara, kernagio dainą apie kukutį] 
P: Tu genijus! Kernagis! Vytautas Kernagis. Žmogus Kancaras! Šaukiu aš tautą!
V: NEeee – kukutis!
P: Kukutis?
V: [pristato, kaip filmo trailer]Jis buvo daugiau nei žmogus. Iš pažiūros atsilupęs jis buvo vienintelis žinantis tiesą. Po naivia kauke slėpėsi didvyris. Jis buvo žinomas kaip  [ ypač sureikšmintai] KUKUTIS. Kinuose nuo vasario 27 dienos.
P: arba: “Vienas žmogus, vienas Kukutis, vienas likimas. Jis yra tas kuris privers tave matyti, nes tai --- Kukuuutissss…. ”
V: imam šitą?
P: imam.
[ima kurti Kukučio vizualizaciją, paišo veidą, perdarinėja MArcelijų MArtinaitį, ieško kostiumo, kuris galėtų tikti, paišo vėliau siuva. ]
------------------------------------------------------

A1: turime bėdą.
A2: Ar didelę?
A1: Taip.
A2:  Man atrodo kad jo mašinoje sugedę stabdžiai?
A1 gerai. Supratau.
A2: Ar yra žinių iš Fėjos?
A1: Dirba. Šįvakar ištrauks iš jo info.
A2 tegu dirba. O tu suremontuok automobilį.
---------------------------------------------------------------- 
[parkas . pankas ežys laukia susitikimo su Renata. Parke valkata dėliojasi butelius, prieina prie Panko, paima iš šiukšlinės butelį, patranko per jį, girdėti butelio garsas. Atokiau už, 10 metrų dėliojasi butelius. Valktaos veido nematyti. Pasirodo Renata su dovanų dėžute}
P:  Nesitikėjau kad ateisi, neesu tikras  ar išvis esi.
R: Kaip suprasti?
P: kartais mano sapnai būna labai tikroviški
R: [pabučiuoja]
P: kartais mano sapnai labai tikroviškai bučiuojasi.
R: Mes turim nedaug laiko. Mus stebi Fėja.  Elkis natūraliai.

[Kitame šone ant suoliuko sėdi stambus vyras - Fėja, apsimeta kad kažką darantis, iš tikro stebi P ir R.  Skambutis… ]
A1: Fėja? 
F: Taip.
A1: Matai ką nors įtartina?
F. Kol kas švaru.
A1: Jei per 5 min nieko neįvyks – imkis veiksmų.
F: Supratau.

[R su P  sėdi šnekasi]
P: kas tuoj prasidės? 
R: Atidaryk dėžutę? [ Ten ant padėkliuko padėtas ginklas] Šypsokis ir apkabink mane. Kodėl nesidžiaugi, neišsiduok. Kai pasakysiu, griebk mane už kaklo, prikišk ginklą man prie galvos ir tempkis mane prie  automobilio.
P: Tu tu tu.. aš nieko nesuprantu
R: suprasi, kai išgirsi melodiją. 

[ Valkata ima groti per butelius, jie skirtingai pripildyti, todėl girdisi skirtingos natos. Gaunasi ta pati nakties melodija.  Vos pasigirdus melodijai Fėja šoka nuo suoliuko išsitraukia ginklą, iš visų pusių pradeda lįsti policija. Tada R griebia P ranką, su ja paima ginklą, prikiša prie galvos ir klykdama prašo policijos pagalbos. Jie ima judėti link automobilio. Valkata Forte jau sėdi ten.
F (Forte): Tai kaip jautiesi būdamas pagrobėju?
P: Vėl  tu?
F: Jau susipažinai su Re nata?
R: Sveikas darkart, atleisk, kad aš čia šitaip tave.
P: O tu, trauklapis, Nemunas, aš, tu?
R: Vėliau apie tai pakalbėsim. Fėja vis dar lipa mums ant kulnų.
F: ee, klausyk, kodėl nesakei, kad pas taave stabdžiai sugedę?
P: Ką???
F: prisisekit, avarinis nusileidimas. Siūlau padainuoti. Kokią dainą prieš mirtį norėtum išgirsti?
P: ką, ką kokią?
F: dainą?
P: Nežinau.
F: mums liko nedaug laiko, pirma daina šovusi į galvą?
P: nežinau!
F: Sakyk!!
P: yellow submarine
[ F su R pradeda dainuoti:
In the town, where I was born, lived the man, who sailed the sea
And he told us of his life in the yellow submarine,
Tada visi trys kartu ima šaukti:
We all live in the yellow submarine……… ]
[Forte prisigretina prie tvorelės, žiežirbos eina, mašina brūžinasi  šonu, po truputį lėtėja ima springčioti ir po truputį sustoja, visi iššoka iš mašinos, bėga paupiu ir sustoja po tiltu]
R: Girdžiu policiją? 
F: virš mūsų ką tik praskrido fėja. [policijos sirenos]
P: Jūs nesveiki!
F: mano būklei apibūdinti yra mokslinis pavadinimas – asmenybės susidvejinimas, arba – šizofrenija.  Bet kalbam ne apie tai. Seniai stebiu tave ir tavo užpakalius. Tiesą sakant laukiau tos dienos.
P: Laukei?
F: LAukiau kada tu atsibusi. O ką jei pasakyčiau, kad dabar tu miegi?
P: Anksčiau būčiau nepatikėjęs. Bet dabar..
F:  O ką jei pasakyčiau, kad tu miegi irk kad rytoj atsibudęs eisi į savo gamyklą vėl gaminti užpakalių?
R: O ką jei aš haliucinacija, tavo merginos idealas – kurią sapne susikūrei? Aš juk tobula? Ar ne?
P: Jūs netikri?
F: Jei gali rinktis, kaip sapnuoti? Tai gali rinktis ir kaip gyventi? 
R: Mes esam tavo pasąmonės projekcijos. Užgniaužti ir neišpildyti tavo troškimai.
F: Kiti žmonės mus vadina “laime”
R: Dar kiti prasme.
F: Mes tavo mintys. Asmenybės susitrejinimu sergate, mielasis!
Man atrodo jums kyla spaudimas? Baikite taip stipriai šnopuoti ir spardytis.
P: Tai, kad aš visiškai ramus.
[FORTE  šypsosi, parodomas kadras, kaip PANKAS EŽYS guli lovoje, sapnuoja košmarą ir spardosi] 
(Žadintuvo garsas – kartojasi jau buvęs epizodas)
PANKAS EŽYS: Deja šis rytas nebuvo protingesnis už vakarą. Drįsčiau pasakyti, kad tai buvo pats kvailiausias rytas kokį kada yra turėjęs žmogus. Sapnavau sapną, kuriame gavau visus atsakymus ir vos pabudus jie iškart dingo. Tai buvo toks rytas, kai pabudęs supranti, kad esi savo gyvenimo šeimininkas ir kad  niekas kitas – tik tu pats gali jį keisti. Nuo šios minties man net juokas paėmė. Vienas atsisėdęs ant lovos krašto kikenau. Kikenau ir valgydamas kiaušinienę (rodomas kvailas juokas), kikenau ir važiuodamas automobiliu (lėtai pravažiuoja pro automobilio avariją), kikenau ir grabaliodamas naujausią savo užpakalį. Jaučiausi panašiai, kap mikčius kuris turi kažką svarbaus pasakyti, kažką tokio kas apvers viską aukštyn kojom.

PO MĖNESIO:
[Žinių laidos reportažas]
Nežinoma teroristinė grupuotė surengė dar vieną išpuolį. Šįkart seimo ir valstybinių įstaigų langai buvo apklijuoti stilizuotais Lietuvos asmenybių portretais su perspėjančiais užrašais: “Mes jus matom”, “ MEs čia”, “Kvėpuojam į nugarą” ir pan.. Dėl šio išpuolio kaltinamas portalas www. Kukutis. lt.
Internetinė policija vis dar stengiasi susekti – kas atsakingas už šiuos išpuolius, tačiau panašu, kad situacija tampa nevaldoma. Kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį  nesuskaičiuojamas žmonių srautas pasileidžia į gatves ir klijuoja Lietuvos asmenybių portretus ant langų. Iš pradžių išpuolis nukreiptas prieš politikus. Dabar nuotraukos klijuojamos ir ant civilių žmonių langų su raginimais pabusti. Portalas kukutis. lt, kasdien pakraunamas stilizuotomis naujomis Lietuvos asmenybėmis, tarp kurių galite sutikti ir V. Kernagį, K Binkį, net A. Sabonį. Policijos viršininkas Aleksandras Fėjanovas sako, kad grupuotė bus sugauta ir čia tik laiko klausimas.
2013-09-21 01:32
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 1 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2013-11-16 16:15
Julija Mėčiuvienė
Geras.5.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą