Sužaliavimas

Kai jau pradeda tylėti ir rankom rodo
Lynus ištiestus tarp namų iš toli juodus
Kaip sudegusios smilgos ir
Visi tie kartai kai neišėjo pradėti tom linijom
Nusitęsia pilka debesies akimi
Tik vedžiojanti trukdo ranka susieiti
Į mėlyną properšą – vyzdį
Paskui lietaus trys brūkšniai iš pradžių
Tik prie televizijos bokšto paskui ir arčiau
Sugaunu tavo vis dar dangumi klajojančią ranką
Išsprūsta mintis bet išsigandusi sprogsta
Raiženos asfalte užtrokšta smaugiamos
Pilkumos ir palinkusio veido ir susikūprinusio
Šešėlio
Tik paskui po daugelio metų o kartais kaip vakar
Pamažu nuskaidrėja –
Ant geležinio virbo tvoros sužaliuoja ir asfaltas apsidengia
Samanos ranka
Neišėjo
Na ir kas, gal ir nereikia ir neišeis niekada