snobishki gan kiek parypavimai. as pvz rock slyzi leidi tegaunu shuda ant pagaliuko per menesi. tujen matyt gauni apie tris shtukas.
supranti, matos tavo sotumas bei pasiskaitinejimas visokiu shimborsku.
SORRkas, kaip sakoma. tiesiog klausaus "the heads", slyzi leidi
O aš kai pamatau šventųjų paveikslus, tai nieko nepagalvoju, bet žiūrint į aplinką - kur jie stovi, pagalvoju apie žmones, garbinančius juos. (kiekvieni savaip į juos tiki, kiekvieni savų ketinimų ir interesų dievui turi - šventumo tame nėr - yra tame nauda, ir tik bažnyčioje - dvasinė veikla - pabūti šventiškai rimčiai nusiteikus, na - kaip operos ir baleto teatre, ateit i rimčiai iškilmingai nusiteikus, dvasinio peno pavartot.) ar tai šventa?.. Arčiau gamtos, arčiau stichijos arčiau šamanų ir magų dieviškoji galia jaučiama realiai. Bet kai namai skurde skurde, ir taip švelniai su meile pakabintas tas paveiksliukas, apdėtas gražiausiomis gėlytėmis,skurdžiuose namuose - tai tie žmonės savo buvimu po dangumi, šiltai širdį spusteli, kaip vaikučiai, naivūs ir gražūs, ir ko tai ašaros kaupiasi už tą jų tikėjimą, ir pasitikėjimą - va gražu, nors tame jokio dievo, jokio, ir nereikia jo,svarnu kad jie jį turi - ir gerai, jiems gerai, kad jie jį turi.
eilius, nu man požiūris labai nepatinka lyrinio herojaus, jis žiūri į paveikslus, ir teisia jų turėtojų mentalitetą, oi oi, ko trūksta jam?.. (dvoikės, ir daugiau nieko cha cha - nerealu :D