Krenta lapai
sukasi girtam šokyje
man apie apsnūdusius plaukus
susišiaušusius antviršugalvio
ir kvailai bežlegsinčius
apklotus baravykais ir gilėmis
Samanomis apraitytomis
sruogomis
Tas malonus kvapas
sklendžiantis lyg samanos
sporos tiesiai į šnerves,
apsiveja kvapo receptorius
Mėlyno šilo stogas
pakrypęs šelmiškai
ošia paskui lapų šokį
plaukus kviesdamas
valsui
kurie dabinasi
snaigių girliandomis.
Jau ruduo.
Ateina žiema.