Išspjauta ašara
ant žiemos kranto
verkia
padėkite kasnors
sušildykit
dėmes nuplaukit
Nuplauta ašara
žemyn pasaulio kriokliu krenta
šaukia
gelbėkite
neleiskite sudužt
sugaukit
Sugauta ašara
delne mėnulio šviečia
vilko balsu staugia
imkite mane
imkit
ir ragaukit
Nubraukta ašara
su duonos trupiniais nuo stalo
tyliai prašo
išmeskit lauk
išmeskite
tik ne į šiukšlių dėžę
Išmesta ašara
smuiku varnėno gūžtoj griežia
pavasarėjantį sutinka.
Džiūsta.