Nr. 9

Mes trokštam gyvenimo skaudžiai,
Bet naktim, kol sapnuojam, jis dyla
Ir trupa į mažas akimirkas, kurias
Vaikomės, kai atmerkiam akis.

Šiąnakt šokau Paryžiuj su savo mylima,
Ir gėriau Mėlyną vandenį
Malakandros planetoj.

Aš buvau didvyris, herojus, idealas.
Kritau, miške kažkas sekė mano pėdom,
Kritau, miške sekiau savo pėdom.

Tada irstėmės piramidžių šešėliuose,
O Londone kilom į Aleksoto kalną.
Kurio viršūnėje nėra kuo kvėpuoti.
Tik sniegas ir ledas.

Aš susituokiau ir sutuokiau,
Kažkur jus mačiau, atleiskite,
Maniau, mes pažįstami.
Taip, žodis po žodžio,
Suskambo varpai.

Mes trokštam gyvenimo skaudžiai,
Kad degintų, randus paliktų.
Bet kol sapnuojam, jis tyliai išsliūkina lauk.