Panelei Patricijai

Kas sena nešam į namus
o ateitį, tegu ją vejas
nevaikščiok pirštų galais
nepasėjęs, netesėjęs,
rink žodžius
žvaigždes rink

šunų gauja, vėsa nakties
ir, atrodo, daugiau nieko
palik mane, ranką ištiesk
ištiesk ranką, pabėki
paeik į šalį, pasivyk,
negaudyk

gi nepavytumei vistiek
nebent jau saulei gęstant
tik prieangy nakties
tik slėnyje gyvačių
ne neliesk,
gi vistiek tai neatvės

per maža gi žolės
tu nedėkok už vandenį
už vakarus raudonus,
tu pamiršk,
o rūkas nesiskirsto
tu nemirk.