Nr. 7.

O mūsų niekas nesupras -
Pečiais tik traukys ir linguos galvom.
Tada iš lėto dings nuo veido akys
Lūpos, nosis, antakiai ir raukšlės.
Liks baltas popierius, kuriam rašyt
Galėsi ką tik panorėjęs, o jis bylos
Pasauliui tiesą arbą melą, nors
Pats manys, kad šventą darbą daro,
Bet tokių niekas nesupras,
Pečiais tik traukys ir linguos galvom.
Šiaurys nupūs jų veido bruožus..
Ir mirs taip mirs pasaulio grožis.