Šiais metais

Tėvas,
virves veja
ir pinasi senos,
naujos tiesos -
upokšnis
it žaltys išsitiesęs
jodinėja su vėjais.

Atlėkęs
iš pietų,
šiaurės vėjas
landžioja
po sijonais
ir guli, šiaip taip
septyni vyrai
lyg žalčiai saulėje
ir septynios Jurgos
krykščia upokšnyje.

Kačiukai
ima kniaukti
nerami katė
į vakarus dairosi
Dairaus ir aš
kur būtų galima
patinginiauti
ir nuvykti
šiaip taip
į pasaulio kraštą
ir nurident -
šiaip taip
vaikišką vairą.

Apsivynioju
rankšluosčiu galvą
ir nuo zuikių -
šiaip taip
šiaudais aprišu
obelis, kriaušes
o ir ne paskutinį kartą
mano durys atviros,
nors žaibuoja, griaudžia –
šiais metais
paskutinį kartą.