Melancholiškai žaidžiantis gyvenimas,
Įsileidžia į pasaulį
Būtybes,
Kurios naikina gyvybes,
Greičiau už laiką.
Šaipėsi likimas,
Kai žodžiai piktų padarų
Šovė lyg ledinė kulka,
Kuri pataikė ne į smilkinį.
Į širdį.
Kraujuoja.
Todėl, tavo veide
Tik nulipdyta šypsena.
Ašara vėl bėga skruostu.
Krenta į upės tėkmę.
Nutolsta.
Vanduo nešasi skausmą,
Laikas - gyvenimą.
Bet neverk.
Uždarius į stiklainį,
Lyg naktinę plaštakę,
Dovanočiau džiaugsmą.
Jei TURĖČIAU...
Verk...
Tegu upė neša skausmą.
Nesišypsok.
Nes tai -
Tik Nulipdyta Šypsena.