Žiogas ir peteliškės

Cirpia žiogas smuikelį pakišęs
Po smakru, net nevalgęs pietų,                 
O įtartinos dvi peteliškės
Susiriejo dėl žiogo natų.

Joms atrodo, kad groti reikėtų
Vienos valsą, kad strykas ne tas.
Žiogo smuikas sudrėko per lietų
Ir išgroja tik džiazo natas.

Peteliškių kūneliai lengvučiai –
Jos šokėjos jau nuo prigimties.
Žiogas deda smuikelį dėžutėn,
Ir užsimeta ją ant peties.

Dar ne viskas per naktį sugrota:
Bus naktų, pažadų ir natų,
Bus dar vasara žiogui lyg puota,
Bus dar jam peteliškių – kitų.