vakaro ilgis atvirkščiai proprorcingas
minčių tirštumui
kuo daugiau galvoju
apie buvimą ir nebuvimą
gudobelių žydėjimą tą pavakarę
kai bijojai ištarti mano vardą
tik atsargiai kartojai gėlių pavadinimus
jų gydomąsias savybes ir slėpei žvilgsnį
tų moterų akyse
kurios tau buvo
tik pūkus paskleisiančios pienės
greitai ištirpo nakties salsvas tamsumas
vėjas tarsi laiškanešys
išnešiojo žodžių nuobiras
tylėjai it atmintį praradęs
o vakarai raudoniu nudažo
tuščius padangės plotus
nubrėžia kreivas linijas ilgesio atlase
ir užsėja mintimis
jų tirštumas lygus nemigos gyliui