matau tave
aukso plaukais vėjyje
akimirkose ir lūpų judesiuose-žodžiais
paveiksluose mano nemigos naktų
snaigių apkabinimuose
šypsenose kritusių lietaus lašų
tu gimsi tada kai lapai mirs po kojomis
tada kai vyšnios puoš man galvą
kai tuščios kalbos bus išsisklaidžiusios
tu gimsi tada kai manęs nebebus
aš tave užmiršiu
tada mes vienas kitam atleisim