Invalido pasakėlė

Ankstų rytą dar nekėlus,
Atsirito pasagėlė.
Krito ji iš pat dangaus,
Nurausvėjusio, skaidraus.

Atsigavo liesas veidas,
Mat gyvenimas palaidas:
Neturiu namų sveikų,
Tad ligoninėj skurstu.

Paskubėjo, pasigyrė,
Daugel galių ji patyrus,
Greit bėgiosiu kaip visi,
Apsiavę ir basi...

Pasiremdamas ramentais,
Šuolis bus visai nemenkas.
Šoksiu net iki lubų:
Į turnyrą – be kalbų.

Greitai juk olimpiada,
Karštas kovas spauda žada...
Tik staiga atsibudau –
Pasagėlės neradau.

Juokias žmonės lyg pašėlę –
Invalido pasakėlė;
Jį laimingu padarys,
Kur nebuvęs gelžgalys.