Vėl šiandieną išeisiu palięs
Tavo šiurkščiai suglamžita rytą
Obuoliais savo pyktį nurijęs
Pasiguosti nebėgsiu pas kita
Tempsiu diena prie vakaro ilgo
Smūgiais kūjo per plieną raudoną
Nesistengsiu prisijaukint vilko
Bet nebėgsiu nuo tokio į šoną
Tamsios gatvės aklagatviais mintys
Kaip išvysti nors kibirkštį vieną
Aš galiu naują kelią vėl rinktis
Arba trenktis į tavąją sieną
O nuo žodžių skaudžiau nei nuo peilių
Dar skaudžiau nuo akių abejingu
Aš taip laukiu stebuklo nors vieno
Nors it tapo namai,, bokso ringu,,