Nesuvokiamas kelio vingis
Jis išskyrė šiandieną mus.
Jis nusinešė žodį, spalvą,
Ir paliko tuštybę vėl.
Nesugrįš ta diena
Kaip ir daugelis,
Į gyvenimo uostą beplaukiančių,
Pasiliks praradimo atspalvis
Kaip ir daugelį daugelį kartų.
Nebėra nei skaidriųjų ašarų,
Nebėra nei puikaus pražydėjimo,
Tas gyvenimas nešasi nešasi
Vis po vieną dienelę,
Po vieną.
1993 11 07