Tikėjimas

Žmogui duotas tikėjimas didis
Tikėjimas Dievu, Žodžiu, Žmogumi
Ir to jausmo iš tavo krūtinės
Nieks negali atimti, argi?

Ir kai žodį sulaužo it sparną
Negailėdamas paukščio dailaus
Ar tikėti žodžiu pasakytu
Vėl ir vėl kol tave vėl apgaus...

O tikėti Žmogum, argi verta?
Jo drąsa, protu, išmintim
Kai nusviręs ir draskomas vėjų
Jis praranda tikėjimą savim.

O Dievu? Dieve, tik Tu vienas
Kelią rodai kai būna sunku
Tu visus protingai pamokai
Tau tikrai tinka žodis Tikiu.