Bėgimas

1.
Atsigavus,
kažką susapnavus
it paukštė -
klykteli kantrybė
ant kaktos
išauga gumbas
ir Praeitis
kaip kapo kauburys
sudumba,
o mes, Ateitį 
kapojam, trypiam.

Grimztame
į tylą
ir sugeriame lietų -
kaip ilgesį prapliupusį.
Vaivorykštės
aplink namus, kapus
suklupusios,
o ant akmenų,
paminklų - 
grybų tiltai.

2.
Į Atmintis,
į akių smalsumą -
kapai, namai
kuriuos, tu niekini.
Kalasi daigai
iš po balto sniego
ir pienės,
parašiutais supasi
ir Praeities
ir Ateities
išsaugot
nepavyksta.

O mane
išsaugot
tu atpratusi.
Tavo veidas -
švyti ir pražysta,
o draugai ir priešai
ir mūsų pranašystės
darda ratuose.

3.
Tarsi saules -
trypiam sraigės
boružėles -
trypiam jas
ir nematom.
Atsitokėsime
po daugel metų -
laiku gimę, mirę
ir ne laiku
gyvenimu
apsvaigę...

Ir prisimins
kapai, namai
tą paskutinę
mūsų puotą,
tą paskutinį iš namų
bėgimą,
o kaimų svirtys
tarsi motinos -
savos, svetimos 
ir mane sutinka,
kaip didžiausią
svečią.