Atradimai

Prieš telefonui išsijungiant
Laikrodžiai dukart sutiksi.
Gal šiandien su vaizdu i jūrą?
Deja langai dažniausiai nemeluoja.

Aš nevėluoju nieko pasivyti,
Tik slystu pačiūžiškai, tačiau netikusiai,
Tuo veidrodžiu-praėjusiu, kuris, deja
Uždengtas, supakuotas ir šukėmis išvykęs.

Taip pasiutusiai, dažnai ir cigaretiškai
Vartaus it antklode pridengęs aistrą,
Kad noris spjauti sau i veidą,
Ir vėl šypsotis bukaprotišku šypsniu.

Tik antras veidas apsižliumbęs emigravo
Ir veidrodžiai seniai jau iškeliavę.
Tad pusryčiams, pietums ir vakarienei
Gurkšnoju dusų, juodą orą.

Iš gražių puodukų porceliano.

Po velnių, nesu aš Magelanas.
(Bet atrast tave juk kartais noris).