Nevaizduok čia jau protingesnės, nei išrodai, nė velnio tu čia neparašei ir dar šeškinies. Skaitytoja aš, prošė gerbti, ba neskaitysiu, raistine rainoji, kur kiši tuos savo kūrinius a? Juk dėl manęs - skaitytojos juos kurpi. :DDD
vėjas supūtė
pušų balsą
-------------
Neįtikinai manęs čia, nes pušys neturi balso, net žiemą nedainuoja.
Ir kūdrą lyginti su jūra - absurdas. Bala negali nešti gaivaus brizo.
Gali ir geriau, bet... žiūriu, čia pabuvę, nupilkėjate kaip velniai dulkėse. Pailsėk. Sėkmės.
Turi tiesos Asmodėjus dėl „mažą“. Man patiktų „miško ežerėlį“. Tada SINE sakytų – ir taip aišku, kad miško, o už deminutyvą prakeiktą – minusas, ŽO, vis tiek 2–––– .
Ir taip saldžiai šašus knibinėdami, 5(?) net kritikai prisimerkę nebeįžiūri, kad ir tais neperdailintais paprastais žodžiais autorė sukūrė poetišką vaizdą visiškai originalų, įtaigų – ne miniatiūrą, o drobę plačią. Tai tą drobę ir derėtų vertinti, o ne šašų pleiskanas.
Būtent – 5.
Tik mintis, poetiškai neišvystyta - deja. Vietoj balsą - aidą, aimaną., šnabždesį, užkeikimą, niurzgimą, dainą :) ir t.t. nereikalingas žodis mažas - galima deminutyvinti tipo "ežerėlį" ar dar kaip, vanduo - suvirpo, užgrojo, suraibuliavo ir t.t. Vienžo ir taip toliau. :) 2---