Iš tos vasaros...

Iš tos vasaros...                                   

Apkabino žemę naujas rytas.
Vėsios ašaros lašeliais žvilga.
Jau banguoja žalias šilkas smilgos –
Boružėlės kelias ilgas, ilgas.

Iš šiltų kraštų sugrįžo paukščiai,
Jau seniai savas giesmes pamiršę.
Žiedas velkasi drabužį naują,
Bet senas spalvas susigrąžina...

Iš tos vasaros ateik, ateiki,
Šypseną nupieški man ant lūpų.
Man tavęs lyg pievos oro reikia. –
Meilės angelas prie kojų klūpo.

Net dainuoti be tavęs nedrįsiu,
Nors melodiją kasnakt kartoju.
Sužarstyk į glėbį saulės diską
Ir padėk rūke prie mano kojų...