Netikėjau,
kad galiu išlaukti laivų,
kurie grįžta kasmet tik kartą,
kad kiekvieną dieną paskirsiu matymui
kaip Tu prieblandoj atsuki nugarą,
išplauki.
Tokia migla primena nerimą,
kai nežinant ataidi žuvėdros
ir jūra...
Ir negaliu eiti –
mano sandalai purvini
mano sandalai purvini
purvini, sakau.
Nebegaliu žiūrėti Tau į akis,
nebenoriu.
Žiūrėsiu į žemę,
o Tave supuos vandenys,
į juos įsiliesiu
pabaigoje.