Gyveno kartą vienas autorius. Iš tikro gyveno jis ne kartą ir ne vienas, bet ne apie tai dabar, neišsiplėskim. Taigi, siauriname savo pasakojimo sritį iki vieno autoriaus.
Gyveno jis, gyveno, rašė rašė. Beje, tas autorius buvo rašytojas. Rašė rašė neskubėdamas visokias eiles, eilutes ir šiaip atskirus žodžius. Kartais sujungdavo tuos žodžius į sakinius. Paskui iš tų sakinių būdavo, kad sudėlioja pastraipas. Jeigu tos pastraipos kažkiek tikdavo viena prie kitos, tai sumesdavo jas kartu į puslapį. Dar vėliau iš atskirų puslapių atrinkdavo tinkamiausius ir sudėdavo į knygą. Knygas sudėdavo pagal storį į atskiras lentynas. Lentynas pagal spalvas išdėliodavo atskiruose kambariuose. Kambarius skirstė į tuos, kurie žiūri į šiaurę, ir tuos, kurie į pietus.
Taip prirašė jis pagaliau visą butą. Daugiau rašyti jau negalėjo, nes nei vieno žodžio jau nebūtų turėjęs, kur padėti.
Tada liovėsi. Ir nuo to visiems pasidarė lengviau.