Ar yra Dangus?
Sakau – yra!!!
Yra Dangus
Kaip Žemė, Saulė,
Kaip Mėnulis
Arba kaip Golgoios
Skausmo brydės...
Tačiau Dangus
Daug, daug didesnis
Negu mes numanome:
Neturi jis pradžios ir pabaigos
Kaip amžinoji Visata;
Todėl ir sutelpa jame dievai
Su angelais ir
Su visais šventaisiais.
Manau, kad ir tuntai popiežių
Prisiglaudžia tenai...
Bet kas yra išvydęs
Šviesą Žemėje,
Negali būt didesnis,
Dieviškesnis
Ir amžinesnis
Negu Dangus ir Visata...
Tik ji paklusdama
Evoliucijai,
Jos dėsniams
Yra Beribė
Ir Amžina.
Dėl popiežių aš dar abejočiau gal ten jų ir daug, bet ar visi ten papuolė? Kai kurie labai nusidėję Dievui ir tik jis sprendžia ar ten juos pasiimti. Bet kūrinys turi didelės prasmės ir man patiko.
purly, Purly, tai reiškia, kad ir Dangų jauti kaip taburetę - siubine? Nieko sau tamstos išsilavinimas. Matau, kad reikėtų pačiam pakartoti bent vidurinės kursą.
Už tą Beribį - už žavesį juo Dž. Bruno ant laužo gyvas liepsnose sudegė, o kas jį sudegino?.. jis Dievą matė, o sudegino jį pasakotojai apie dievą ir rojų (tai gi šventikai, ėmė ir sudegino, kad teigė jis visokius niekus, maždaug: "žemė apvali, sukasi apie saulę, Visatoje yra daug saulių, ir gal kur nors yra planeta, kurioje gyvena protaujančios būtybės kaip mes", matai ką jis tauzyjo, ir bažnyčią kritikavo savo dramaturginiuose satyriniuose veikaluose, ir teigė, kad žemė sukasi apie saulę, o ne saulė apie žemę, o toji (Žemė) apie Romos centrą, tai šventikai sako atsisakyk, tų savo pažiūrų ir to dangaus, nesąmones kalbi, o jis neatsisakė, tai geriečiai šventikai jį ėmė ir uždegė, tokį bedievį, begėdį, ar jie gerai padarė? ne? sakote jie buvo geri avinėliai tik klydo?..)
Dangus yra Dangus... jo atspindys - žmogaus prote, kaip veidrodyje, (protų būna skaidrių ir drumzlinų, kaip balų, kuriuose atsispindi dangus...
dangaus atspindys yra žmogaus prote,
Protas - lyg veidrodis atspindintis Beribį Dangų...
o veidrodžio rėmeliai gali būti labai maži,
o pats (tai kiekvienas iš mūsų) gali juos ir plėsti - Džordanas štai kaip išplėtė - ir praregėjo, tai žmogiukai su mažais veidrodėliais - mažais proteliais, negalėdami atspindėti Dangaus tiek, kiek Brunas Džordanas atspindėjo, jį ėmė ir sudegino - supleškino liepsnose gyvą, kad jis neatsisakė Dangaus...
tai gi, kas ten pas jus su tuo didumu ir galėjimu?
"Bet kas yra išvydęs
Šviesą Žemėje,
Negali būt didesnis,
Dieviškesnis
Ir amžinesnis
Negu Dangus ir Visata...", – tai ko gi dabar negali, ką reiškia negali?
juk nei gali nei negali - yra toks koks yra ir tiek.
man patiko paskaityti, visai nebuvo nuobodu. (o tai neblogai, kai skaitai ir nėra nuobodu skaityti.)
man tai dangus nuo padų prasideda ir arba baigiasi ties stratosfera, arba išvis nesibaigia.
Ar yra taburetė?
Sakau- yra!
nes subine jaučiu.
Ir išvydęs šviesą virš savęs-
100 vatų lemputėje,
Galvoju:
kada paskutinis popiežius atsidurs danguje,
tada bus rojus žemėje.
Kaip filosofija - norėjosi giliau užgriebti ar požiūrio labiau nenuspėjamo. Kaip poezija - norėjosi "sparnuotesnių", ne tokių tiesmukų išraiškų. Pliusas už bandymą Dievo sampratą išplėsti iki visatos begalybės. 1+
Daineko, Ar jau pasikonsultavai su astronomais, kad jau gali kibti man į atlapus?
Man aišku, kad tu tik paloti ateini į <rašykus.lt> Lygiai taip ir "škandalistė" Braun, kuri net mano vardo nesugeba perskaityti, bet vis vien kažką vograuja.
o būna — ir žmonės, kaip šunys:
loja jie,
loju aš.
(Pranas)
Išvada pagal Šventraštį;
"Nelokite ir nebūsite aploti".
O jums, garbieji komentatoriai ir neprilygstantys vertintojai, ant kokios
proto sąvokų nuospaudos užlipau? Parodykite savo nuovokumą sakydami A, ryžkitės pasakyti ir B, tuo parodydami savo išsimokslinimo lygį.