Na del tu skaiciavimu, tai man cia duobe. Kai bandau skaiciuot- praskiedziu arba nukarpau prasme, man tikrai neiseina 5-7-5. Gal japonu kalbos skiemenys tam labiau "tinka". Siame - as tikrai nepaisiau skaiciavimo;) . Na ziuresiu, bandysiu ateity
4- 4- 2. Ar čia haiku? Man regis, tuomet paskutinė eilutė turėtų kažkaip sutrikdyt įprastą minčių eigą (toks dzen principas). O švintant, ar mingant- tai nieko nekeičia ir nenustebina. Jei eilutės tik trys,- krūvis jose turi būt galingas. Pvz.: Orui.(pabaiga.) Pamąstykite, aš tingiu už jus :) gerai, kad nenuleidžiate rankų.
Kodel uodas "toks amzinas" ? Na, cia tuo parodytas ir laiko pajautimo reliatyvumas- buna gyvenime akimirku, kai viskas sustoja ir atrodo amzina, paskui vel "pabundi" begime. Kita vertus, kai kas nors nepatinka-pvz., uodo zyzimas, tai laikas tarsi sustoja ties tuo, kas taip erzina ir nesibaigia, taciau siame eilerastyje ne tas atvejis- cia norejau taip pat pateikti ir sviesia ausros nuotaika- nuojauta- jausena
Argumentacijos kiek pasigedau - kodėl tas uodas amžinas turėtų būti (tik tekšt ir viskas baigta), ar tik švintant zyzia (mane sukandžiojo ir saulei leidžiantis). Bet emocija, aušros nuotaika, šiokia tokia, užčuopta. 2