Kas jums žmonės pasidarė?
Kad vadinat kūrėjais tuos,
kurie to visiškai nenusipelnė.
Žinoma, kiekvienas esame drąsuolis.
Kai klavietūros raidės tampa mūsų nuomonės.
Kiekvienas mandras kitą užgauti
Šitaip, broli, nesidaro.
Aš be jokio pykčio tavo eilėse
galiu atrasti tai kas širdį virpina.
Tik tu suprask aš ne piktas - aš teisingas.
Žinot man atrodo tarp šių meninkų
Didesnė konkurencija, nei tarp Maximų
O aš išliksiu išdidus net tada,
kai matysiu geresnį už save.
Aš visvien pakėlęs galvą brausiuos...
Trypikt mano vardą nors ir tūkstantį kartų.
Taip ir supratau, kad atskirsti ne visada protinga.
Man patinka kai man ploja ir nusiminstu kai loja.
Vieni klausosi ir peikia, kiti klausosi ir girdi.
Tai kas mano širdyje priklauso ne vien man.
Jaučiu, kad reikia atiduoti duoklę.
Gal dėl to nerimstu ir rašau kas naktį po eilutę naują.
Ei, brolau, jei tu su manim - aš už tave amžiams.