Manajai nimfai.

Klausyk!
Kaip slysta pirštai. Kaip sprogsta pumpurai.
Senoj klausuolių irštvoj išsprūdę paistalai.
Kartojamas kniaukimas išnykusių kačių,
Beprasmiškas laukimas atsakymo: „girdžiu“.

Skaniai išlietas vynas ant spindinčių grindų
Suknelė gintarinė, ją ilgesiu lydžiu
Ramus bambuko kvapas, įkaušusi mintis
Beskonis marmeladas, juokinga padėtis.

Klasifikuojant norus, manieji ten, žemiau,
Ne toks jau aš ir doras, koks pirmąkart gimiau
Pamiršk mane kaip sapną, kaip drugį naktyje
Pamiršk ir viskas, Dafne, pamiršk, manęs nėra.

_

Žinai, kad negrįšiu po kulkos į galvą
Siaurom namo nišom pro skėčių bulvarą
Daryk savo langus, nešalk ir neverki
Pamiršk mane brangų ir tą mano vertę.