rašyk.lt: Kūriniai / barzdotas_idiotas / Veidrodinis šešėlis

Blogas komentaras Rodyti?

2013-05-24 12:55

Dėkui už svarią dozę kritikos. Žinau, kad man to labai reikia.
Nepretenduoju ir kol kas nepretenduosiu tapt rimtu poetu, nes turiu tam tikrų trūkumų, kas manau ir šitam "kūriny" matosi:
a)Nesidomiu poezija. Na, čia jau rimta problema, bet neskaičiau poezijos (rimtesnės, ne tos, kuri mokykliniuse vadovėliuose);
b)rašau "instinktyviai", t.y., kas ant seilės užeina. Ir, kaip gerbiama gunta minėjo, dažniausia tai terapeutinio pobūdžio "poezija";
c)yra problema su emocijų perteikimu, nes dažniausiai kažką rašydamas, pritaikau vieną ar kitą muzikinę melodiją tam "kūriniui". Kas efektingai prideda reikiamos emocijos, tačiau tik mano galvoj.
Darsyk ačiū už kritiką, žiūrėsiu, stengsiuos tobulėt :)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-05-24 11:10

gunta

oriekį -> Priekį (į ateitį) (XXI amžiaus lietuvių klaidų korektoriai - nerodo klaidų tokių, tikriausiai naujadarus kuria - tobulina kalbą.) :D

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-05-24 11:06

gunta

Matote, apie vargą, apie liūdesį, sielvartą, O! tame kūrinyje yra atsvara - šviesos krislas - viltis.
o gyvenimas iš vargo, rūpesčių įgauna šviesos - džiugesio krislą, šviečiantį tame varge (tai išspręsta minties akcentu "kad galiu užsimiršti vyno išgėręs"; čia minties akcentas šalia žodžio: "nejaugi toks menkas?" ir - paliekamas pasirinkimas, tai yra, žmogus gali pasirinkti jam būti menku tuo gyvenimu, ar ne, nors jis tik iš rūpesčių, dovana - palikta jam - jis gali pasirinkti, būnant gyvenimui tokiu, koks jis yra - pasirinkti, suteikti jam vertę, tai yra, jo rankose, o tai šviesos krislas varge.
jam nepavyko sukrauti turtų, jis mato tik vargą skurdą ir rūpesčius, bet gali neprarasti dvasinio turto - stiprybės gyventi tą gyvenimą, o ne skandinti - tai jo rankose... štai išliekamoji vertė tos tankos, ji visada, 1000 metų į oriekį, ir 1000 metų atgal, ta pati - šviesa ta pati.

Nejaugi toks menkas,
Toks niekingas
Mano gyvenimas, rūpesčiai,
kad galiu užmiršti,
Vyno išgėręs.

YOSHII ISAMU (1886-1960) - žymus Tanka kūrėjas.))

Štai apie ką sakau, kalbėdama, kad mene (kūrinio idėjiniame turinyje) turi būti atsvara; ir jei jis vienapusiškas, vienabriaunis neturintis - nenešantis savyje (mintyje-išraiškoje) konflikto - paradokso, o tik depresiją, negatyvą, be jokios atsvaros tam vienapusiškumui - vienareikšmiškumui, jis neturi išliekamosios vertės. Štai ko pritrūksta jūsų šiame lyriniame tekste.
(nevertinu, jis nebaigtas - man atrodo, pagalvokite apie tą atsvarą - jos trūksta. išreikškite minties akcentu ją)

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-05-24 10:37

Autorius Niekas

Po audringo vakarėlio. Kai išsigąsti save pamatęs veidrodyje. Rankos dreba, skusdamasis įsipjauni. Visai po velnių jau.

Tas, kuris pavainikis, čia stipresnis. Net - trokštamas labiau už tikrąjį.

Tiesa kažkur anapus? :)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-05-24 10:21

gunta

poezija, bet depresyvinė - trūksta pozityvo, spindulio atsvaros, nes kodėl apie tai kalba lyrinis herojus,jei šešėlis nemylimas?.. jei jis pavainikis, jei jis rytą laimina krauju?.. (kodėl krauju? pjaustosi,ar ką nors šaudo paryčiais - turi būti mintis) na gal nesupratau,bet laiminimas krauju jau nėra pozityvus veiksmas, ir dar ką jis ten daro beribės tamsos karalystėje? geria ir rytą laimina krauju? (rytas vis tik joje išaušta?..

Kas tai per metafora - lyrinis herojus pasakoja apie savo vidinį aš, kaip jis išjaučia save - kurio nemato šio pasaulio ribose jį supantys žmonės? jis mato save nemylimu pavainikio vaiku, turi pagundą pradėti gerti ir žudyti - smurtauti?

Tai gi - jūsų eilėraštis lyrinis,be bet nelabai jame šviesos (kodėl veidrodinis, kad būtų įdomiau,šiaip, veidrodinis, nes tokių šešėlių nebūna, AR tai reiškia kad lyrinis herojus kalba apie save iš vidaus, kaip jis jaučia,kaip jis mato save, kurio nemato niekas - žiūri į jį, jis vaidina savo įprastą vaidmenį - guvų, komunikabilų žmogų, su savo šviesiu bėgančiu dideliu tempu gyvenimu, ir rodos nieko sielai jo netrūksta, O pasirodo viduje savo jis štai toks?.. jis save mato taip ir jau yra ant ribos neišsiveržti tokiu - gyvenime (jau nebe už supamo pasaulio ribų, o šiame pasaulyje, paleisti savo vidinę tamsą? nes jo tas "AŠ' pasidarė toks tankus, kad jis jau jį mato, kažkuriame kitame išmatavime kaip realų asmenį?..

juk metaforos įvaizdžiai neturi būti surašyti ir tiek - kalbu apie jūsų lyrinio pasakojimo turinį - ką norėjote išreikšti?
trūksta to - trūksta motyvo jūsų eilėraščiui - lyrikai. ar tik vidinę būseną papasakoti, tada jis dar lyg neišbaigtas tekstas arba atrodo, gal išbaigta mintis :

"ruošiuos pradėti skandinti vyne savo meilės trūkumą ir širdies gėlimą kurių nebepakeliu ir paleisti žvėrį,kuris jau siautėja manyje, perkasdamas paryčiais bet kuriai aukai gerklę" -- na kaip kitas ruošiasi pavyzdžiui "vonioje pasikarti, ar venas persipjauti" - maždaug tokia jo (lyr. her.) savijauta savęs atrodo jūsų tekste, bet šis (lyr. her.) dėl to nesiruošia pulti į suicido kraštutinumą, nesiruošia suicidui, jis ruošiasi pulti į kitą kraštutinumą, išsiveržti iš tos beribės savo viduje esančios tamsos, kitu kraštutinumu, išaušti rytą ne išeidamas, o čia bujojimui - bujoti savo ta visa savijauta, jis ruošiasi kaip koks Hitleris A. kovai su tuo jį supančiu pasauliu, iš kurio jis jaučia ne meilę ir jam dėl to skauda širdį ir ruošiasi toje beribėje tamsoje sutikti auštantį rytą laimindamas jį krauju?

suprantate - trūksta tam lyriniam tekstui kažko - o tas kažkas, gilesnės, prasmingos minties. (menai, poezija ir t.t. ne tie dalykai, kurie skelbtų ir šlovintų depresiją, taip? kaip jie lyriškai benebūtų parašyti. Jie gali šlovinti atmintį, kritusiems po tankais, taip? ir ten gali būti vaizdai ir įvaizdžiai šiurpūs, bet visumoje akcentas minties bus kur? šlovinimas atminties - kritusiems kovoje už laisvę...) tai gi, kur jūsų tekste minties akcentas?

(gali būti meno terapija - žmogus turintis didelių dvasinių sunkumų, ima spalvas ir taško - paskui kažkas gaunasi, rašo ir išrašo, paskui kažkas gaunasi, bet tai jau kita funkcija meno, ir iš viso to, kas gavosi, išliekamąją vertę turės tie tvariniai kuriuose bus harmonija - krislas atsvaros depresijos tamsybėje spindulėlis šviesos - kuris skros tą tamsą - tai bus šlovinimas vilties, atkaklumo, kovos grožio,

Trūksta harmonijos jūsų tekste tarp tamsos ir šviesos, nors raiška lyrinė, kame minties akcentas?..

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-05-24 09:52

asmodeus mortuus

Tuo pilsim čia vienetą. Prismegsime su juo tas širdgėlas ir ilgesius. Jei kas neaišku - už vyno butelį viską pasiaiškintume. O jei dar kraujo . HO HO 1

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas (1)