Vėjams

Tavo saldžią ašarą
Skaidrų sielos bučinį
Ir akių mėlio kraštelį
Pavogiau
Išgrynint savo skausmą

Atidaviau
Jo siluetą
Išblyškusį ir nukankintą...

Pasaulio vėjams.
Ir pasmerkiau
Tegul išpusto
Po širdies dalelę
Skausmą.
Užrašo lietumi ant žemės
Vardą

Išblyškusį ir nukankintą...
(mano).

Dar prisegiau aš
Laimės pasagą
Tartum patyčią
Nuteistajam...

***

Išplaukia šiandien
Siluetas
Išniekinta banga
Po kojom

Aš vėl šnabždu, aukoju
Pasaulio vėjams.

Teatgaivina
Krištolinį mano
Juoką.

Ar bent
Netikrą jo
Šešėlį...

***

Skausmą. Vėjams.