Juodi sparnai

Kai saulė leidžias, rūkas pakrantėj,
Viską nudažo baltai, baltai...
Tamsiausią naktį širdį užkloja,
Baltų svajonių juodi sparnai.

Juodos žvaigždelės danguj sužibo,
Juodas mėnulis šviečia aukštai
Šalto vėjelio švelnus dvelkimas
Tai lyg tavųjų žodžių aidai.

Aš vis dar laukiau, aš dar tikėjau,
Juodų svajonių skraistė nukris.
Aš dar tikėjau pro tamsią miglą
Išvysti tavo gražias akis.


Kai rytui auštant saulė nušvinta,
Kai sklaidos rūkas, skleidžias žiedai...
Mano svajonių paukščiai pakyla
Ir moja moja juodi sparnai...