Įtikinamas tik pirmas ir priešpaskutinis posmelis, kuriuose daugiausio svorio. Kitur - šiek tiek suvelta ir gal kiek lėkštoka, nors visuma nepasakyčiau, kad beviltiška. Yra.
Man nėra durnesnio įvertinimo kaip tiesiog- gražu. Geriau jau paklausyti nesuinteresuoto kolegos kritikos. Vis dar manau, kad bet kuri meno rūšis turėtų ne tik sukelti estetinį pasigėrėjimą, bet priversti kažkiek susimąstyt, kaip minimum. Tapybai pardavimui skirtai, , papuošti interjerą toks herojus Tipas Ryškus išrado terminą ,,Brangūs tapetai". Va iš to, berods, šis eiliokas ir atsirado.
"dėl skonio nesiginčijama, dėl skonio durniai ginčijas"; O - "Durnių laivas iš akmenų niekad nenuskęs" Gi - akmenys plaukti nemoka... (grožio etalonas pas ką?.. :D)
nu ne, man šis eiliukas (kiek suprantu satyriniame rakte) atrodo labai labai per skystas. Geresnė satyra būtų jei - ne "gražių žmonių taryba" , o "laimingų žmonių taryba", matai, Tarybinėje Socialistinėje Lietuvoje (sukurtoje liaudies, "už laisvę ir tiesą kovojusios ilgai, kur Vilnius kur Nemunas, Baltijos jūra, kur klesti mūs miestai - derlingi laukai...", kaip buvo plėšiama himne, išdidžia povyza atsistojus ir pasitempus) turėjai būt laimingas - o ką? dabar, Laisvoje Lietuvoje, tik gražus?..
pas ką grožio etalonas?..
mačiau gražų benamį, toks meniškas, tik čiupk kamerą ir filmuok filmą, (jam fabulą parašęs, atrodo personažas toks ryškus, toks gražus) tik kurk jam - kaip harmoningai jis atrodė tame pavasaryje, be kojų, taip šiltai ištiesęs ranką, be pykčio ir pagiežos, dailiai apsikirpęs barzdą, gatvės šurmulyje...
skystas eilius - jis pretenduoja į satyrą, tai kai laimingi visi turėjo būti, vis tik giliau, dabar sakai tik gražūs?..
gražtas, gramas, grąža, greit,
girts gal . GAL gmitė girs - gražiuosiusius. Gal gi galkom gi galvon. galvosi, gal gelsi gatvei (street) . Pagalvok.
esmi tiek ir yr. atskėliau. pažaidžiau žodžiais.
Mintis pilieti. ji visgalė.
taškas po G. Jo veik nies neranda