Elgeta

Pritemus, senamiesčio gatvėj,
Elgeta ašarą braukia.
Vienišas. Nyku toj vienatvėj
Ir niekas, niekur nelaukia...

Ištiestoj elgetos rankoj
Žvanga nutrintos monetos.
Jų svaigintis kas rytą - užtenka,
Kad akys bent kiek prašviesėtų...

Skersgatviuos dyla šešėliai
Elgeta - toj pačioj vietoj.
Naktys bemiegės. O sieloj -
Lyg kas, ištisai, vien kalbėtų, kalbėtų, kalbėtų...

Miesto senamiesčio gatvėj,
Prie pat medinių vartelių,
Į giedrėjantį vasaros dangų
Teka Saulė auksinėm srovelėm.

Griaustinio trankiai nukaltos,
Lietaus į žemę išlietos,
Ištiestoj elgetos rankoj,
Žvanga sidabro monetos...