(LYG) žydintys deimantai danguje

Virš melsvų gelmių
pabiro deimantai,
žydintys danguje,
nesistenk užmerkti
manųjų akių -
aš - vis dar aklas
pavasaris,
įsimylėjusių miglų slėnyje,
nebandyk prakalbint -
aš - vis dar sustojęs
laikas,
kurio minutės
lyg žvaigždžių šviesa,
patvino žėrinčiuose debesyse ---

--- Išvysk, meldžiu,
išvysk
kiekvieną patekančią planetą,
man sunku
prisiminti kur
palikau
perregimą
kūną,
kurioje iš jų
tekę būti vagimi,
tad šalčiu
išraižyk
mano kaltę -
ant paklydusio silueto,
kuris, galbūt,
kada nors
sugebės apgauti
aistrų, užvaldytas
miglas,
paliesti išgąsčio liečiamą žvilgsnį
ir man nebeteks regėti,
aš nebekalbėsiu,
kai
virš melsvų gelmių,
pabirs
milijardai
deimantų,
sužydusių tamsiame
danguje ---

--- iliustruodami
manąją vagystę -
sutrupusį tikėjimą
pavargusio kūno vyzdžiuose,
- (ATSIMERK) -
jei šviesoje
įstengsi pabučiuoti
manąsias,
nusidėjusias akis ---