Seksuali ir jausminga meilės istorija

Jie susitiko kaimo pakraštyje. Nužvelgė vienas kitą nuo galvos iki kojų.
- Tu faina.
- Tu irgi faina... Tfu, fainas.
- Ane?
- Nu.
Pacanas priėjęs arčiau bandė apkabinti mergšę, bet ji agresyviai jį pastūmė.
- Raminkis, mes dar net nesusipažinom.
- Kaip tavo vardas?
- Jurga.
- O mano ne.
- Rimtai?
- Aha.
- O tai koks?
- Andrius, bet gali vadinti Andriucha.
- Fainas vardas.
- Nu. Tu vietinė?
- Jo, o tu?
- Aš tai vilnietis, iš Koralų. Mano bobutė čia gyvena. Atostogauju.
- Geras.
- Nu.
Vaikinas vėl priėjęs prie merginos pabandė ją apkabinti, bet mergina su įniršiu atsitraukė nuo jo.
- Nu atstok, aš tau ne kokia šalava.
- Sorry, nebūčiau pagalvojęs, kad ne šalava.
- Gal dar padraugaujam?
- Nu galim.
- Turi Facebooką?
- Aha.
- Kaip pasivadinęs?
- Andriucha Supersexyboy.
- Kaip kliovai. Aš tai Jurga... O pavardės nesakysiu.
- Kodėl?
- Nu dar sužinosi, kur gyvenu.
- O ką?
- Nu nereikia.
- O kodėl? Ateičiau.
- Nereikia, mamaša muš su pagaliu.
- O skaudžiai muša?
- Nerealiai skaudžiai.
- Nu tada nereikia.
- Jo.
Andrius priėjo prie Jurgos, tvirtai apkabino per liemenį ir aistringai įsisurbė į lūpas. Jurgita puolė muistytis kaip kumelė ir ištrūko. Tėškė Andriui silpną antausį, pagal principą „razmach na rubl', udar na kapeike“.
- Tu ką sau leidi su dama?
- Kokia tu dama, tu šiaip miela čiuvicha.
- Px kad čiuvicha, bet aš nepasiekiama bet kuriam čiuvui! Aš išdidi.
- Rimtai? Tai ką man daryt dabar?
- Kadrink mane labiau.
- Tai kad aš tave jau nemažai kadrinau, net Facebooką pasakiau.
- Šūdą tu čia kadrinai. Komplimentą bent pasakyk.
- Tu čiotka.
- Oi, baik jau tik, - Jurga sukikeno, prisidengė veidą ir paraudo. Andrius nutilo.
Jurga tylėjo užsidengusi veidą, po kelių minučių piktai pažvelgė į Andrių:
- Tęsk gi!
- Ką?
- Nu tipo, komplimentus!
- Tai kad tu sakei baigti!
- Maža ką aš sakiau! Aš tik tipo taip sakiau, o iš tikrųjų tai noriu dar komplimentų.
Andrius atsikrenkštė ir išspjovė skreplį ant žvyruoto kelio. Pagalvojęs tarė:
- Tu faina.
- Sakei jau tokį. Pradžioj, kai susitikom.
- Tai kokį dar pasakyt?
- Nu ką aš žinau. Pasakyk kokį nors, kad susilydyčiau. Tarkim, kad aš nereali.
- Tu nereali.
Jurga vėl nuraudo.
- Vau... Kaip faina, aš kaip ant sparnų.
- Ane?
- Nu.
- Tai jau galim...?
- Nu ką, ar aš kokia lengvai duodanti?
- Tai kada tu duosi?
- Nu dar pabendraujam. Pasakyk, kas tau patinka.
- Zrazai.
- Nu aš dar ne tavo žmona ir gaspadinė, kad vardintum, ką valgyt mėgsti. Aš tipo klausiau, ką laisvalaikiu veikinėji.
- Ai, nu tipo mėmių komiksus mėgstu. Žinai kas yra Trollface, Me Gusta, Forever Alone?
- Jo, mačiau intike, krūti.
- Tai aš tokius kuriu internetuose.
- Geras.
- Nu. Ir dar motociklus mėgstu. Nežinai kartais, kur gauti Javai karbiuratorių?
- Nea nežinau.
- Gaila.
- Aha.
- O ką tu mėgsti?
- Aš tai Bieberį mėgstu, ir dar jo muziką kartais. Ir serialus mėgstu. Santa Barbaros visas serijas mačiau.
- Ane? Ir kuo baigėsi?
- Ai, neatsimenu.
- Nu va.
- Aha.
Andrius vėl apkabino Jurgą, ir šį kartą ji jau nesipriešino. Jurga jam parodė daržinę prie kelio:
- Einam ten, šieno yra.
- Geras.
- Aha. O tu pilnametis?
- Jo, man dvimdu. O tau?
- Man dvim. Reiškia, galim legaliai.
- Nu.
- O tu bandei kada?
- Nea. Norėjau, bet nei viena nepasirašė. Tu pirma.
- Aš ir nebandžiau dar.
- O nors žinai kaip reikia? Nuo ko pradėti, tipo...
- O tu? Tu gi bachūras, rodyk iniciatyvą.
Andrius susimąstė:
- Aš tai pornuchoj mačiau, kad rėkti daug reikia. Nu tipo, merga rėkia. Tai tu rėk, o paskui jau žiūrėsim.
Jurga krito ant šieno ir ėmė rėkti:
- Ūūūūūūūūūūūū!!! Ąąąąąąąąąą!!! Ėėėėėėėėėėė!!! Ыыыыыыыыыы!!!
- Nu ne taip reikia, tu kaip vilkas staugi. Gundančiai rėk, kaip filmuose.
- Nu kaip moku, taip rėkiu, ne tau mane mokyti!
- Nu gerai, rėk kaip moki, ir sijoną pasikelk, - tarė Andrius ir drebančiomis rankomis pradėjo mautis kelnes.
Tuo tarpu Jurgos motina gale lauko ravėjo daržus. Išgirdo kraupų dukros staugimą, ir moterėlei net širdis nusirito į paširdžius. Moteriškė, apimta panikos, pasileido bėgti tiesiai per bulvių laukus.
- Skerdžia!!! Skerdžia mano dukrą! Banditai skerdžia! Prievartauja!!!
Moteriškė pribėgo prie daržinės, žvilgtelėjo į vidų, ir pamatė vaizdelį: jos Jurga nuogomis šlaunimis ant šieno bliauna, o šalia kažkoks nevietinis pacanas kelnes bando nusimauti, bet iš jaudulio klešnės susipainiojo... Įsiutusi boba pastvėrė lazdą:
- Von nuo dukros!!! Von nuo dukros, paskuda tu, nešvankėli! Ir tu, padraika nuvalkiota, ko čia rietus išvertei, sarmatos tu neturi! Be šliubo, o jau prieš bernus žergias!!! Šalava tu, kale rujojanti, šušara, kalės dukra! Greit man tik namo!!!
Motina gerai užtvojo kelis kartus lazda per nugarą ir per pasturgalį Andriui (pasturgalis buvo apmautas trusais su Trollface atvaizdais), kuris susipainiojo kelnėse ir negalėjo pabėgti. Po to ėmėsi dukros - išvanojo šonus ir nuogas šlaunis. Jurga žliumbė:
- Motin, aš gi jau pilnametė! Dabar visos iki vestuvių gyvena aktyvų  seksualinį gyvenimą, mada dabar tokia, žurnaluose rašo kad dabar taip madinga!!!
- Tuoj aš tau, iki vestuvių!!! Eik tik namo! Pasakysiu namie tėvui, tas tau dar ne tokį koncertą ištaisys!!! Sugalvojo - jodytis su bernais, ir dar nevietinais!
Motina nusivarė Jurgą namo. Jurga ėjo žliumbdama, snarglėdama, ir vis atsisukdavo į Andriuchą, kuris palei daržus susigėdęs spruko link pamiškės.
- Mama, aš jį myliu, man atrodo.
- Jeigu myli, tai ženykis, ir tik po to jodykis. Tai dar gerai, kad laiku atbėgau.
- O jeigu jis manęs neims į žmonas... Mama, kas dabar bus... Aš tokia naivi, patikėjau jo pažadais ir gražiais žodžiais, o jis tik pasinaudoti manimi norėjo, naivia panele... Kas dabar bus?
- Nieko, dukrele. Nepabėgs jis. Apženysim. Tegul žino, kad su mūsų kaimo panelėmis lengvai nepraslys...