žaidimai

mano žirgą dar girioje kerta
niekada neišmoksiu šachmatais
žaidžiant  veidas užtemsta, ir kartais
viskas primena trupantį grimą

kol nelieka ėjimų ir bokštai
sproginėja ir virsta karaliais
karalienės, ir srūva upokšniais
neišgelbėtos bokštų mergaitės,

srūva pamestos širdys ir vynai,
juodai baltos figūros, it mimų,
o aplink – išgalvoti aikštynai,
o iš ten –
nė gudriausio ėjimo,

tik baltais apsimetę langeliai,
tik po jais baltas laikmačio smėlis
---
mano žirgą dar girioje kerta,
toje girioj tik vienas kirtėjas