Tu supi
mane
savo spintoje
atsigulęs
įsikniaubęs
supi
mane
man to reikia
kaip „tėve mūsų“
„hare krišna“
ir visos kitos
maldos
kurių griebiamasi
nevilties
akimirkomis
man to
žvėriškai
reikia
daugiau nieko
tik supti
mane
supti
ir aš jaučiu
tavo alsavimą
tyrą
nesuteptą
spintoje
ant grindų
kur daugiau
nieko
dulkių gniutulai
praeities pėdsakai
daugiau nieko
supuosi
dėl ligos
psichinės
dėl ligos
tu man
padedi
suptis .