Mīlio vėštas

Mīlio margas vėštas, kor pas draugė kūtie
Kark par kiaura dėina. Gorklē išsėpūtė,
Skiautėrės kāp lėmpas deg rauduono švėiso
Līg iš socelizma būtom kas parkvėitės.

Vėsas vėštas dieslės. Ded dėdiausius kiaušius
Tarsi būto strutē kėik mažesnė aukštė.
Mon be gala patink anū švėisės galvas –
Tarsi būt dažītas so tou patė spalvo.

Ka anuos pamata žmuogo so torielko,
Pol po kuojuom veltėis – nebėbėjė nieka.
Galvas īr pakeltas, kāp teisieju mūsa,
Korėi gautė pelna vėsomet soklosė.

Vėštas īr tik vėštas, kol nemata bliūda
Anū vėsė jausmā īr liguo prisnūdė.
Vo teisieju jausmā, kas anus patīrė
Parēt kiaurā sėinas, ožtvaras ė tīrus.

Ė sostuo tuo vėituo, gerā apskaičioutuo
Kor litieli gera ėšēt sosėšloutė.
No a galio kaima vėštu nemīlietė,
Anū nopaišīta teismėnė paletė?