Miegas pro ašaras (pataisytas)

Miegi palikdamas savąjį pasaulį
Ir pasilieki vienas...
Tarp skęstančių kalnu, ir nuspalvintos beprotybę rutinos.
Tu miegi ir ašaros nejučia nurieda,
Nuleidi rankas ir nepaleidi
Sapnas.
„Ką aš dabar sapnuoju“
Trumpi įntarpai tarp minčių gijų.

Sudėlioto, rodos trumpo gyvenimo akimirkos,
Iš smulkiai stambių detalių.
Jos ryškiai matos ant mano ašaroto veido ir nusvirusių pečių.
O šios mano miego akys ašarotos.
Taip kartu šią naktį miegos
Mano miegas pro ašaras.

Sapnuoji, bet rodos tu gyveni sapne.
Krūtinė atsiliepia prisiminimu dūžiais.
Ir pasilieki vienas, tamsiam gyvenimo fone.
Stiklinėm akim, parduodi laisvę už miego minutę.

Įkalintos dejonės viduje, skandins gyvenimo laivyną.
O prisiminimai veržės iš krūtinės.
Nepaleis ir tramdys kas minutę.
„Tu per daug kalbi, tad pamiegok dar truputį“