Skeveldros

Ne iš sopulio juk, štai du kūnai alpėja,
Susiviję vijokliais ant samanų tilto, -
Žaižaruojant jausmams, net sekundės nespėja,
Rodyklėlėm  blakstienų į viršų pakilti.

Minkštos samanos aikčioja, kvepia mairūnu,
Lūpos žaidžia lašais, jiems neleidžia pakibti.
Tu aprengęs glėbiu, trapų, virpantį kūną,
O dulksna  ant pečių mėto žalią  graffiti.

Pirštai nardo plaukuos, sirpsta žemuogėm lūpos,
Tavo žvilgsnis aštrus įsikimba ir gelia, -
Tik įspindus aušra, ne laiku atsisuko.
O lijundroj žvaigždžių šoka vario drugeliai.

Sidabrine šviesa ši naktis apipilta,
Juslės gaudo liepsnas, jos - žarijos įskeltos, -
Iš aukštai kūnai du čia ant samanų tilto,
Griežinėliai balti, lyg mėnulio skeveldros.