Vis dar ten? Tavo sapnas per ilgas.
Užmirši tikrai, kokie žavūs mėnulio kerai.
Kas bučiavo gašliai ir su kuo nusidėjai,
Lyg gyvenime nuodėmių buvo mažai.
Saldūs žodžiai — iš tuščio į kiaurą,
Gal naivuolė vakarė žvaigždė patikės?
Seniai nevažiuojančiais Grįžulo Ratais
Nepavysi išėjusios savo lemties.
Paukščių Takas — jaunystės svajokliams,
Nors žvilgsniu rudeninėj nakty paklajot.
Tu dar ten, skylėta marška užsiklojęs?
Laikas grįžt, pėdom geliantį sniegą paliest.
Eiliukas lyg be trūkūmų,bet nepatinka tas gašlus bučiavimas.Jis būna ,gal jausmingas,reikia suprast bučinius.Ir nepatinka ta skylėta marška,gal ,vis tik čia ne prasigėrėliai pagrindiniai asmenys.
Nekarksėk ten, juodas varne,
ir senatvėje - smagu.
Nors turiu aš vieną sparną,
jis juk neša už abu. :O)
O jei rimtai, nuo pradžios lig pabaigos, esi vertas didelio pagyrimo. Tegu kiti peikia, jei netur jausmų, o man yra tikrai gražus kūrinys, prie kurio neprisikabinsi.
A daba eini ir dainuoji mano ketureilį, matysi, kaip supulsuosi antra, o jau vėliau ir trečia jaunystėle :DDD
Geros dienos.