VinjaJei galėtum apverst lyg plokštelę
Tu gyvenimą savo iš naujo,
Į išbandymų kupiną kelią
Ką pasiųstum ar priešą, ar draugą?
Jeigu draugą – dėl ko jis kentėtų?
Jeigu priešą – ne džiaugsmas jam skirtas!
Vis žemyn ir žemyn tik iš lėto
Smėlio laikrodis išberia smiltis...
O tarp priešo ir draugo - bedugnė. –
Apsispręsti nė pats neįstengi!
Tik per vandenį, žemę ir ugnį
Vėl skausmingai išaukštini dangų.
Tad nedrįski įvardinti kolei
Pats to kelio esi neįveikęs...
Po šitu dangumi – mes tik broliai,
Po kitu – mus sulygina laikas.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2013-04-09 22:18
Blogas komentaras Rodyti?
2013-04-12 12:53
Puiku. Įdomu. Įminta tai, kas reikia. Žinoma, gal kiti kitaip sumąstytų, bet tai juk oindividualu.
Blogas komentaras Rodyti?
2013-04-10 09:23
Tad nedrįski įvardinti kolei Pats to kelio esi neįveikęs... Po šitu dangumi – mes tik broliai, Po kitu – mus sulygina laikas. Tikrai taip. Blogas komentaras Rodyti?
2013-04-09 22:48
bet tas kūrinys jau buvo. gal koks žodelis keitėsi jame, o iš esmės - neversčiau plokštelės iš naujo, kas gali būti kvailiau, vėl iš naujo gyventi. nu jei gyventi tą patį gyvenimą ir dar iš naujo, nežinau kokiu būti reikia bukapročiu, kad rūpintis tokiais dalykais:
Ką pasiųstum ar priešą, ar draugą? kur?.. svetimas, nemąstau taip, klausimų taip net nekeliu, ir jokiais būdais nekelčiau. (jei galvočiau apie ką nors - tarkim, per prievartą reiktų tą patį gyvenimą gyventi, nu tai ką galima padaryti, daugiau mylėti mylimus, ir netikėt niekuo - tada nebus ir ką kaltinti, nes dažniausiai yra pykstama ant savęs, tikėjai kokia nors morale, žmogumi, jo paistalais, ar tiesomis - laikiausi jų, nes suaugusieji yra visi geri, teisūs, jie jau protingi, nes suaugo... vajė vajė, kokia nesąmonė visa tai. aklai tikėdamas, paklusdamas, juk jie visi nori gero tau - o paskui matai, kad tik tai tau ir kenkė, kad daug ką būtum daręs savaip, bet besąlygiškai tikėjai, kokiais tai pedagogais, kurie patys sukčiai, pikti žmonės, tamsūs, nelaimingi su savo mažom algom, ir tik ieško per ką įsitvirtinti - vietoj to, kad gerai savo dalyko mokytų, o ne pažymius parašinėtų, kai tavęs net klasėje nėra, o tu galvoji, o tu teisiniesi, ir net neįtari, kad jie tokie smirdžiai - nes, jais tikėjai, juk jie mokytojai, kad juos kur... o iš tikrųjų jie vargšai, tamsūs pikti ambicingi, savanaudžiai padarai ) su dievo kompleksu - auklėja vaikučius. fui fui. lyg gyvenimą puikiai žinotų, ir kitus galėtų pamokinti, kaip reikia gražiai teisingai jį gyventi - tai ne, visai taip nėra. O kas kaltas kad tikėjai? kas? net motina netikėčiau - daug būčiau buvus laimingesnė. Bet kas kaltas, mokytojai, motina - ar pats, kad tikėjai?.. va, kur čia priešai kur draugai - koks skirtumas. nu nestatyčiau taip klausimų, ir ar įdomu vėl turėti kokius tai tuos pačius priešus, draugus. ne neversčiau jokių plokštelių, bet, jei prisieitų per prievartą, jau nebetikėčiau niekuo - būčiau laimingesnė - nes, nereiktų nieko kaltinti, ( juk reikėjo tą jausti, paskui kiek dirbti, kad iki to prieiti, juk ne jie kalti - tu, kad įsileidai juos, kad tikėjai, ir su tuo tikėjimu atitinkamai elgeisi, sprendei, paskui, visa tą reikia kaip kokius refleksus, valyti valyti, nes pasišlykštėjimas jais - tais, kuriais tiki, o paskui pamatai, kad nesąmonė buvo tikėti, jie sukelia pasišlykštėjimą; tai štai, visai nesiskaityčiau, visai. Žinoma, nechaminčiau, bet per širdį nebendraučiau, tiesų jų - nepriimčiau, ir kritikos - ji netikra, tik užsileisk tokius, išsunks kaip citriną, vis norės tave dar ganyti ganyti - į žmogų išauklėti ir būti pagerbtu tarp mokytojų, tiesiog sėdėti šalia kristaus, :D, tai va, jei jų neprisileisti, statyt į vietą, būsi laimingesnis, nereiks pykčio jausti, ar kaltinti, kad apgavo, o aš, va, kokius kompleksus įgavau, kaip visiems vietą užleidau, nes tikėjau, kad esu blogas blogas padaras, nevertas ant žemės stovėti, fui, brudų brudai, vos ne dievo vardu kalbantys. :D netikėčiau, va ką daryčiau, jei per prievartą iš naujo, ania?.. o siųsti, ką kur siusti, "eik tu NAAAAktį pieno lakti", arba "eik tu kakoti?" nu ir?.. kiekvienas tegul pats save kur jam reikia ten ir siunčiasi? BET, kodėl jūs tą patį antrą kartą publikuojate? ką? Blogas komentaras Rodyti?
2013-04-09 22:40
Įvaizdžiai kasdieniniai, kompozicija lakoniška, o kartu poetiška.5
|
  |
©
2001-2024 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |