o kodėl ne architektorių ( nu architektūra gotika, mūrininkas tik plytą prie plytos.)
mūrininkai gerai uždirba, ko čia juos užjaust, tik biški turi mokėjimo statybos darbuose, ir iš kart į užsienį šauna, kur darbų yra ir atlyginimas kompensuoja darbą padarytą - darbas prasmę įgauna. (ten jiems ir gert nėr laiko, ir nesinori tikriausiai, kai darbas prasmę įgauna, o mūrininkas kompensaciją gauna... kompensaciją už išeikvotas jėgas. tad Darbo kultūrą kelia, mūrininkas padirbęs taip, ir uždirbęs padoriai, mes lauk priežodį tokį, ar posakį iš galvos, nes kitaip mąstys, kuris skamba: "Durniai dirba", ir to posakio vietą užims, jo galvoje ir širdyje, kitas posakis "Darbas - šventa"... štai taip ir pakils santykis į darbą, arba darbo kultūra, atgims, kada darbas prasmę įgaus, o žmogus, darbą dirbdamas, padoriai uždirbs, (padoriai, tai jau kas jam liks grynųjų, visus mokesčius atskaičiavus ir sumokėjus.)
Patiko. Linksmas ir sarkastiškas. Mūrininkas pašiepiamas, nors nenurašomas, net jaučiu šiokį tokį palaikymą (gal čia tik man taip). Pralinksmino "ant jo net ožiai bliauna" :) Tik nesupratau, ar sieną verksmais aptaškė, ar ta siena jam padėjo verksmus aptaškyti? :)