Nekalk prie kryžiaus

Nebeieškok tu mano paklydimų,
Seniai už viską Judui sumokėjai.
Žemiau žarijų pėdom nenukrisiu,
Virš dangčio — nebėra jau vietų.

Kiekvienas nešam savo skriaudą,
Kurio didesnė jau nepamatuosi.
Gyvenime, sakai esu skolingas,
Dykai jei nori savo atiduosiu.

Nebeieškok kaltų kas mus supiršo,
Dangus net tas jau šito nebežino.
Jauti ir pats, negalime vienas be kito,
Tad pakentėk, aš dar kiek pauliosiu.

Nekalk prašau, akim prie kryžiaus,
Girdėjai sakoma — su kuo sutapsi.
Ir nevaidink čia nuskriaustą likimo.
Argi tiek daug tu už mane geresnis?