dabar, va, galvoju: ar čia, šiame kontekste, tas laiko bėgimas rieškučiomis yra koks tai matas (šiuo atveju, kiekis, na, iš akies toks) ar čia nurodyta konkreti vieta, kuria tas laikas bėga. labai toks konfūznas sakinys.
ir tiku takas irgi teisus, šiek tiek su žodžių kompozicija silpnokai. čia kaip ir su domino arba randi tinkamą galūnę arba ne.
nes tas užpūtimas labiau tinka žvakei užpūsti nei dulkėms nuo vieškelio. čia mano variantas. kiek variantų Jums čia prisiūlė, ohohoho:
PAVADINIMAS: vasara
TEKSTAS:
vieškelio dulkes
vėjas atpučia
teka upė
laikas bėga
rieškučiomis (nu tos rieškučios, geriau jau kibirai tada :D ) nesugalvoju kaip pabaiga galėtų skambėti. gėdapelėda) bet kodėl ne delnais? m?
Aš galvoju, kad tinkama yra ir "dulkes nuo vieškelio /vėjas dar užpučia". Užpučia, pvz, į lyrino subjekto kiemą, kur įprastai yra tylu ir niekas nevyksta, o tos užpučiamos dulkės dar primena gyvybę.
upė vasara labai pasikeičia, juk vandens taupytojai net rūbus joje skalbia ir šiaip visokie niekintojai trukdo jos ramybę, o šiaip sutinku su punktų potekstėm